„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Maskva nusilaužė ragus į „Telegram“

Rusijos ryšių priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“, gavusi teismo leidimą, ėmėsi aktyviai blokuoti susirašinėjimo programėlės „Telegram“ paslaugas. Pirmųjų kovos su šia bendrove dienų rezultatas: Rusiškoje interneto erdvėje neveikia niekas, išskyrus „Telegram“.
Programėlės „Telegram“ blokavimas
Programėlės „Telegram“ blokavimas / „Scanpix“ nuotr.

Na gerai, ne visai „niekas“. Bet rimtų veikimo problemų susilaukė „Amazon“, „Google“ paslaugos, neveikia kai kurie populiarūs interneto žaidimai, sutriko finansinių operacijų vykdymas. O kaip „Telegram“? Kaip veikė, taip ir veikia, ir be jokių VPN paslaugų naudojimo.

Kodėl nukentėjo „Amazon“?

Kaip rašo leidinys gazeta.ru, balandžio 16 d. „Roskomnadzor“ paskelbė apie oficialią „Telegram“ paslaugos blokavimo pradžią. Tarnyba Rusijos ryšio operatoriams išsiuntinėjo nurodymus, įpareigojančius riboti vartotojų prieigą prie susirašinėjimo programėlės ir tikėjosi, kad nurodymai bus įvykdyti per porą dienų.

Pradinėje nurodymų versijoje buvo nurodyti keli tūkstančiai konkrečiai su „Telegram“ siejamų IP adresų. Bet ryšio reguliatoriams to pasirodė maža: pareiškę, kad „Telegram“ migruoja ir naudojasi platesniu adresų spektru, „Roskomnadzor“ specialistai draudžiamų IP adresą sąrašą pradėjo gausiai ir greitai pildyti adresais, kurie su „Telegram“ nelabai turi ką bendro.

„Vyksta sviedinio ir šarvo dvikova – mes nustatinėjame IP adresus, kuriais migruoja susirašinėjimo programėlė ir juos blokuojame. Iš pradžių užblokavome apie 9000 jų pačių IP adresų. Vėliau paslauga buvo perkelta į „Amazon“ potinklį (apie 600 tūkst. IP adresų), jais papildytas blokuojamų adresų sąrašas. Dabar „Telegram“ perėjo į dar vieno ištekliaus IP adresus (apie 540 000), kurie taip pat bus blokuojami artimiausiu metu. Tikimės, kad dienos pabaigoje sulauksime pageidaujamo rezultato“ – cituojamas „Roskomnadzor“ vadovas Aleksandras Žarovas.

Taigi, kadangi „Telegram“ kurį laiką naudojosi „Amazon“ IP adresais, didžiausia pasaulio interneto parduotuvė, teikianti ir debesų kompiuterijos paslaugas, susilaukė visiškai nepelnytų sankcijų.

Bet, kaip pažymėjo A.Žarovas, trečias teismo sprendimo punktas įpareigoja „Roskomnadzor“ ir kitus juridinius asmenis nesudaryti techninės prieigos prie užblokuotos susirašinėjimo programos sąlygų

Pirmosios „Telegram“ blokavimo dienos pabaigoje po masiniu IP adresų blokavimo Rusijoje kūju pateko milijonai „Amazon“ ir „Google“ adresų. Bėda tai, tais pačiais adresais naudojosi ne tik „Telegram“, o ir daugybė kitų paslaugų bei įmonių.

Apie prieigos prie savo internetinių sistemų sutrikimus pranešė viena didelė internetinė anglų kalbos mokykla, prekybos centrų tinklas, siuntų pristatymo tarnyba, susirašinėjimo programa „Viber“ (kuriai, beje, taip pat yra nemaža grėsmė sekti „Telegram“ pėdomis ir tapti blokuojama Rusijoje).

Debesų kompiuterijos paslaugų vystymo bendrovės „Krok“ direktorius Maksimas Beriozinas „Roskomnadzor“ veiksmus pavadino „Amazon“ ir „Google“ IP adresų kiliminiu bombardavimu, nes iš techninės pusės užblokuoti išimtinai tik „Telegram“ adresus, kurie nuolat keičiasi, yra labai sudėtinga.

Kitaip tariant, ryšių reguliatorius blokuoja ne konkrečius adresus, o ištisas IP adresų sritis, dėl ko nukenčia ir paslaugos, niekuo nesusijusios su „Telegram“.

„Tol, kol „Roskomnadzor“ nepaskelbs pergalės prieš „Telegram“, situacija ir nepasikeis. Kompanijos, naudojančios užsienietiškas interneto prieglobos paslaugas, bet veikiančios Rusijoje, turi pripažinti grėsmes“, – sakė M.Beriozinas, pasiūlęs ir sprendimą: naudotis vietinėmis prieglobos paslaugomis.

O tai kaip „Telegram“?

O kaip gi „Roskomnadzor“ pastangos paveikė tiesioginį blokavimo taikinį – „Telegram“? Antradienį popietę „Telegram“ kūrėjas Pavelas Durovas savo paskyroje rusiškame socialiniame tinkle „Vkontakte“ (kurį, beje, taip pat įkūrė pats, tačiau dėl politinių konfliktų su vietos oligarchais prarado teisė jį valdyti) patalpino piešinį, kurį pavadino „skaitmeninio pasipriešinimo simboliu“. Šis simbolis – tai „Vkontakte“ logotipe esantis šuo, uždengtas juodu gobtuvu.

Vkontakte iliustr./Pavelo Durovo įkelto „Skaitmeninio pasipriešinimo“ logotipo eskizas
Vkontakte iliustr./Pavelo Durovo įkelto „Skaitmeninio pasipriešinimo“ logotipo eskizas

O visai netrukus visus „Telegram“ naudotojus pasiekė sisteminis pranešimas: „Rusijos valdžia pradėjo blokuoti „Telegram“. Paslauga be VPN naudojimo gali veikti nestabiliai. Informuosime Jus apie tolesnę įvykių eigą“.

Po kurio laiko daugybėje populiarių „Telegram“ kanalų atsirado pranešimai apie tai, kad susirašinėjimo paslauga ir toliau veikia be trikdžių – net tiems Rusijos vartotojams, kurie nesinaudoja jokiomis VPN paslaugomis, leidžiančiomis apeiti technines blokavimo priemones.

Wikimedia Commons nuotr./Pavelas Durovas
Wikimedia Commons nuotr./Pavelas Durovas

Paslaugos blokavimo išvakarėse P.Durovas „Telegram“ vartotojus nuramino ir įspėjo, kad „Telegram“ naudos šioje paslaugoje jau iš anksto įdiegtas blokavimo išvengimo priemones, tačiau tiksliai nėra žinoma, kaip pavyko normalizuoti „Telegram“ veikimą.

Egzistuoja versija, kad priemonė, apie kurią ir kalbėjo P.Durovas, buvo netikėtai aktyvuota būtent blokavimo išvakarėse, kai tik vartotojams buvo išplatinti pranešimai apie naujus programėlės nustatymus. Kaip teigia technologijų naujienų šaltinio „iGuides“ autorius Aleksandras Kuznecovas, jeigu „Telegram“ iš tiesų naudoja tokią schemą, tuomet joks IP adresų blokavimas nesutrikdys prieigos prie paslaugos.

Susirašinėjimo paslaugoje naudojamas vadinamasis „push“ žinučių metodas, susietas su žinutes priimančio įrenginio identifikaciniu numeriu, kuris gaunamas ne iš „Telegram“ tarnybinės stoties, o iš „Google“, „Apple“ ar „Microsoft“. Žinučių apdorojimo metu programėlė gali gauti vis naujus „Telegram“ tarnybinių stočių adresus.

„Tokio metodo blokavimui kvaila į „juoduosius sąrašus“ įtraukinėti milijonus „Amazon“ ar kitų paslaugų teikėjų IP adresų. Teoriškai „Roskomnadzor“ galėtų sužinoti, kokie IP adresai yra naudojami pranešimų siuntimui į telefonus ir juos blokuoti, bet tokiu atveju „push“ žinučių nebegaus absoliučiai visos išmaniosios programėlės“, – sakė A.Kuznecovas.

Pažymėtina, kad per interneto naršyklę veikiančioje „Telegram“ versijoje žinučių siuntimas „push“ keliu nėra naudojamas, tad ją blokuoti lengviau.

Sunku prognozuoti, kokių tolesnių blokavimo priemonių imsis „Roskomnadzor“ – ar ir toliau eis „kiliminio bombardavimo“ keliu ir blokuos vis didesnę dalį iš Rusijos prieinamo interneto, ar ieškos kitų sprendimų. Bet jeigu teorija apie žinučių siuntimą „push“ metodu yra teisinga, tai „Telegram“ veikimo adresų blokavimas niekaip nepaveiks.

O kaip VPN?

Tomis valandomis, kai „Telegram“ veikė nepatikimai – pradedant nuo teismo sprendimo priėmimo balandžio 13 dieną – vartotojai į pagalbą pasitelkdavo įvairiausius blokavimo išvengimo įrankius: VPN paslaugas, SOCKS5 protokolą. Nepaisant to, kad šių technologinių aplinkkelių naudojimas yra labai paprastas ir pritaikyti juos patogiam naudojimui be papildomų instrukcijų gali bet kuris išmaniojo telefono naudotojas, kartais ir jų taikymas nėra patikimas, ypač netikėtai padidėjus jas naudojančių vartotojų kiekiui: „Telegram“ žinučių persiuntimas tokiais atvejais galėdavo užtrukti dvi-tris minutes.

Bet, nepaisant nedidelių nepatogumų, blokavimo išvengimo priemonės padėjo vartotojams likti „su ryšiu“ ir toliau sėkmingai skaityti pamėgtus „Telegram“ kanalus.

Nenuostabu, kad „Roskomnadzor“ jų pačių bejėgiškumas šioje situacijoje nenudžiugino – iškart keli nemokamų VPN paslaugų teikėjai nedelsiant gavo įspėjamuosius laiškus iš valdžios.

„Žinote ką? „Roskomnadzor“ prašo mūsų atjungti mūsų „proxy“ tarnybinę stotį kaip išteklių, „skatinantį visuotinį nepaklusnumą, vykdantį ekstremistinę veiklą ir dalyvaujantį masiniuose renginiuose, kurie vykdomi siekiant sutrikdyti viešąją tvarką“, – skelbė kanalo „Cybersecurity & Co.“ savininkas „Telegram“ programėlėje.

Kol kas nėra visiškai aišku, kaip būtent VPN paslauga gali skatinti visuotinį nepaklusnumą ir vykdyti ekstremistinę veiklą, bet akivaizdu, kad „Roskomnadzor“ sustoti neketina ir tarnyba yra pasirengusi blokuoti viską, kas yra vienaip ar kitaip susiję su „Telegram“ veikimu. Juolab, kad Rusijoje nuo 2017 m. galioja įstatymas, draudžiantis suteikti interneto vartotojams anonimiškumą tomis paslaugomis, kurios nepaklūsta reikalavimams blokuoti prieigą prie Rusijoje draudžiamų interneto išteklių.

Tiesa, šis įstatymas niekaip nesusijęs su paprastais vartotojais, kurie gali nuspręsti pasinaudoti blokavimo išvengimo priemonėmis. „Nejaugi pas mus yra įstatymas, draudžiantis išvengti blokavimo? Aš apie tokį negirdėjau“, – sakė Rusijos ryšių ir visuomenės informavimo priemonių viceministras Aleksejus Volinas, kurio buvo paklausta, ar dabar Rusijoje draudžiama naudotis programėle „Telegram“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs