Naujoji ataskaita, kurioje įvertinta žmonių vykdomas laukinės gamtos naikinimas, buvo sudaryta aplinkos apsaugos organizacijos WWF, prie ataskaitos prisidėjo 59 mokslininkai iš visų pasaulio kampelių. Jie nustatė, kad milžiniškas ir vis dar augantis maisto bei išteklių vartojimas, kurį vykdo viso pasaulio populiacija, naikina gyvybės tinklą, kuris kūrėsi milijardus metų. O nuo šio tvirtumo priklauso viskas, kas reikalinga žmonijos išgyvenimui: švarus oras, vanduo ir visa kita.
„Mes užsimerkę einame link prarajos krašto. Jeigu išnyktų 60 proc. žmonių populiacijos tai būtų ekvivalentiška visiškam Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Afrikos, Europos, Kinijos ir Okeanijos ištuštėjimui. Štai kokiu mastu prisidirbome. Tai yra kur kas rimčiau nei šiaip gamtos stebuklų netekimas, nors jau ir tai būtų labai liūdna. Tai yra pavojaus žmonijos ateičiai kėlimas. Gamta nėra kažkas, ką „malonu būtų turėti“ – tai yra mūsų gyvybės palaikymo sistema“, – sakė WWF mokslo ir aplinkos apsaugos vadovas Mike'as Barrettas.
„Mūsų laikas sparčiai baigiasi. Tik imdamiesi ekosistemų ir klimato problemų sprendimo turėsime galimybę apsaugoti stabilią žmonijos ateitį Žemėje“, – antrino Potsdamo Poveikio klimatui tyrimų instituto (Vokietija) pasaulinio tvarumo ekspertas prof. Johanas Rockströmas.
Daugybė mokslininkų įsitikinę, kad Žemėje jau prasidėjo šeštasis masinis rūšių nykimas – pirmasis, kurį sukėlė viena gyvūnijos rūšis, Homo sapiens. Kiti neseniai atlikti tyrimai parodė, kad žmonės nuo pat civilizacijos pradžios jau sunaikino 83 proc. visų žinduolių ir pusę planetos augalų augalų rūšių ir netgi jeigu ši naikinamoji veikla liautųsi tučtuojau, prireiktų 5–7 mln. metų, kad natūralios gamtos būklė grįžtų iki pirmykštės.
Rūšių nykimo kiekybiniam vertinimui panaudotas „Gyvosios planetos indeksas“, kurį WWF užsakymu sukūrė Londono Zoologijos bendruomenė, pagrįstas duomenimis apie 16 704 žinduolių, paukščių, žuvų, roplių ir amfibijų populiacijas, priklausančias 4000 rūšių. Nustatyta, kad tarp 1970 ir 2014 metų (vėlesnių duomenų mokslininkai dar neturi) populiacijų dydžiai sumažėjo vidutiniškai 60 procentų. „Sukrečianti tiesa“, – rezultatus apibūdino M.Barrettas. Juo labiau kad gyvosios gamtos populiacijos ir toliau mažėja nevaldomai.
Gyvoji gamta ir ekosistemos yra būtinos žmonijos egzistavimui, tvirtina vienas garsiausių pasaulyje gamtosaugininkų, prof. Bobas Watsonas, šiuo metu vadovaujantis tarpvyriausybinei biologinės įvairovės tarybai, kuri kovą paskelbė, jog rūšių naikinimas žmonijai yra ne mažiau pavojingas už klimato kaitą.
„Gamta prie žmonių gerovės prisideda ne tik kultūriškai bei dvasiškai, bet ir vykdydama kritiškai svarbią maisto gamybos, vandens valymo, energijos tiekimo, taip pat, per Žemės klimato reguliavimą, taršos, apdulkinimo ir potvynių valdymo funkcijas. „Gyvosios planetos indeksas“ aiškiai parodo, kad žmonių veikla naikina gamtą nepriimtinu greičiu, kelia grėsmei ir dabartinės, ir ateities kartų gerovei“, – tvirtino mokslininkas.
Pagrindinė laukinės gamtos nykimo priežastis yra natūralių buveinių naikinimas – didžioji dalis šių buveinių tampa dirbamais laukais. Dabar trys ketvirčiai viso Žemės sausumos ploto yra stipriai paveikti žmogaus veiklos. Antra didžiausia priežastis – žudymas prasimaitinimo tikslais: norint prasimaitinti šiuo metu vyksta net 300 žinduolių rūšių visiškas išnaikinimas, o žvejybos mastai yra smarkiai netvarūs, daugiau nei pusė žuvingų jūrų regionų yra išnaudojami pramoninei žvejybai.
Reikšmingas veiksnys yra ir cheminė tarša: pusė pasaulio orkų yra pasmerktos žūti dėl apsinuodijimo polichlorintais bifenilais. Pasaulinė prekyba po visus planetos kampelius paskleidžia invazines rūšis bei ligas, dėl to amfibijas naikina grybelinės infekcijos, kurias, kaip manoma, padėjo išplatinti naminių gyvūnėlių parduotuvės.
Labiausiai gamta nukentėjo Pietų ir Centrinėje Amerikoje – ten stuburinių populiacijos sumažėjo net 89 procentais – daugiausia įtakos tam turėjo kadaise itin didele laukinių rūšių įvairove pasižymėjusių atogrąžų miškų kirtimas. Tropinėse savanose kas du mėnesius iškertamas miško plotas, prilygstantis Londonui su priemiesčiais, tvirtina M.Barrettas.
„Tai yra klasikinis pavyzdys, kuomet rūšių nykimas yra mūsų pačių vartojimo pasekmė, nes miškų kirtimas vykdomas dėl nuolat augančių sojos pupelių auginimo mastų, o šios pupelės yra eksportuojamos į įvairiausias šalis, taip pat Jungtinę Karalystę, kiaulėms ir vištoms šerti.“ Jungtinėje Karalystėje laukinės gamtos jau ir taip beveik nelikę – 2016 metų klasifikacijoje pagal laukinės gamtos turtingumą ši šalis buvo 189 pozicijoje iš 218 valstybių.
Labiausiai pasaulyje kenčiančios natūralios buveinės yra upės ir ežerai: vandens telkiniuose populiacijos sumažėjo net 83 procentais – taip yra dėl nepasotinamo žemės ūkio apetito ir nesuskaičiuojamų užtvankų. „Čia vėlgi stebimas tiesioginis ryšys tarp mitybos sistemos ir laukinės gamtos naikinimo“, – sakė M.Barrettas. Anot jo, vienas iš esminių elementų, galinčių leisti pasukti naikinimo tendenciją priešinga kryptimi, būtų mažesnė mėsos dalis dietoje.
„Gyvosios planetos indeksas“ buvo kritikuojamas kaip pernelyg plataus masto laukinės gamtos netekčių vertinimo įrankis, kuris neįvertina kai kurių esminių detalių. Tačiau visi šio indekso indikatoriai – nuo nykimo spartos iki ekosistemų sveikatos – rodo, kad gamta naikinama kolosaliais mastais. „Visi duomenys sako tą patį“, – sakė M.Barrettas.
Aplinkos apsaugos priemonės kartais būna veiksmingos. Štai, pavyzdžiui, Indijoje vos per šešerius metus tigrų populiaciją pavyko padidinti net 20 procentų – tam tereikėjo apsaugoti šių kačių buveines. Pastaruoju metu visai neblogai sekasi ir pandų bei ūdrų populiacijoms Kinijoje.
Tačiau „WWF International“ generalinis direktorius Marco Lambertini sakė, kad fundamentali problema yra vartojimas. „Daugiau nebegalime ignoruoti mūsų netvaraus gamybos modelio ir švaistūniško gyvenimo būdo“, – sakė jis.
2020 metais pasaulio valstybių atstovai susitiks Jungtinių Tautų suvažiavime biologinės įvairovės problemoms spręsti – tikimasi, kad tuomet bus pasirašyti nauji įsipareigojimai dėl gamtos apsaugos. „Mums reikia naujo pasaulinio susitarimo dėl gamtos bei žmonių, ir turime vos dvejų metų dydžio laiko langą dėl jo susiderėti. Tai yra paskutinė galimybė. Privalome tą atlikti teisingai“, – sakė M.Barrettas.
Kita WWF vadovė, Tanya Steele, sakė: „Esame pirma karta, kuri žino, kad naikiname savo planetą, ir paskutinė, kuri turi galimybę tai pakeisti.“
