Pastaraisiais metais mokslininkai vis garsiau skambina pavojaus varpais dėl prastėjančio vyrų vaisingumo. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius 80 metų spermos kokybė sumažėjo net 50 procentų. Ankstesni Notingemo universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad kartu drastiškai prastėja ir šunų spermos kokybė. Tad kilo įtarimas, jog kaltininko (bent jau dalinio) reikėtų ieškoti tarp šiuolaikinės buitinės chemijos gaminių.
Naujausioje tyrimo ataskaitoje, kurią publikavo „Scientific Reports“, mokslininkai aprašo, kaip nusprendė patikrinti dviejų žmonių gaminamų chemikalų poveikį spermai. Pirmasis junginys yra dažnai naudojamas plastifikatorius DEHP, kurio gausu įvairiausiuose pramonės gaminiuose (kilimuose, grindų dangoje, sienų dangoje, drabužiuose, laiduose, žaisluose). Antrasis – ilgai nesuyrantis pramoninis chemikalas polichlorintas bifenilas 153, kuris, nors šiuo metu jau yra uždraustas visame pasaulyje, vis dar gausiai aptinkamas mūsų aplinkoje, taip pat – maiste.
Mokslininkai atliko identiškus eksperimentus su žmonėmis ir su šunimis: paimta donorų žmonių ir šunų, gyvenančių tuose pačiuose JK regionuose, sperma. Tyrimo rezultatai rodo, kad šie du chemikalai, pasiekę biologiškai reikšmingą koncentraciją, pasižymi tokiu pačiu žalojančiu efektu abiejų rūšių reprodukciniams gebėjimams.
Tyrimui vadovavęs asocijuotas profesorius ir reprodukcinės biologijos dėstytojas Notingemo universiteto Veterinarinės medicinos ir mokslo mokykloje Richardas Lea sakė: „šis naujas tyrimas patvirtina mūsų teoriją, kad naminiai šunys iš tiesų yra žmonių reprodukcinių gebėjimų prastėjimo atspindys, taip pat mūsų gauti duomenys rodo, kad žmogaus pagaminti chemikalai, kurie buvo plačiai taikomi namų ir darbo aplinkoje naudojamų daiktų gamyboje, gali būti atsakingi ir už žmonių, ir už šunų, gyvenančių panašioje aplinkoje, spermos kokybės prastėjimą.“
Anot mokslininko, tai yra pirmas kartas, kai laboratorinėmis sąlygomis buvo patvirtintas DEHP ir polichlorinto bifenilo 153 žalingas poveikis šunų ir žmonių spermai tokiomis koncentracijomis, kokios yra įprastos mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Daktarė Rebecca Sumner, kuri šį tyrimą atlikinėjo studijuojant doktorantūros programoje, sakė: „abiejų junginių atveju ir abiem rūšims nustatytas sumažintas spermatozoidų judrumas ir padidėjusi DNR fragmentacija“.
Šiuo tyrimu ne tik patvirtintas žalingas aplinkos poveikis vaisingumui, bet ir išsiaiškinta, kad šunys yra kuo puikiausias modelinis gyvūnas žmonių vaisingumo priklausomybės nuo aplinkos veiksnių tyrimams: jie gyvena panašioje aplinkoje ir patiria tų pačių buitinių chemikalų poveikį. Be to, šunų mitybą kontroliuoti lengviau nei šunų, todėl paprasčiau atmesti kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos tyrimų rezultatams.
