Rizika pasimesti milžiniškame informacijos sraute šiandien itin didelė, mat didžioji dalis melagingų žinių yra susijusios su jautriausiomis, mums pačiomis artimiausiomis, tačiau ir sudėtingiausiomis temomis, pavyzdžiui, karu ar finansais.
Siekdama gyventojus paskatinti atkreipti dėmesį į dezinformacijos keliamą grėsmę Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje įgyvendino projektą „Dezinformacijos kojos trumpos, bet pėdsakai gilūs“. Juo buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kaip svarbu šiandieniniame komunikacijos sraute skirti melagingas naujienas nuo faktų.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviai žino, kas yra dezinformacija, ir mano, kad jai dėmesio reikėtų skirti kur kas daugiau. Pastebima, kad dezinformacija sklinda praktiškai nevaldomai, todėl edukuoti visuomenę šiandien yra būtina.
Dalį klaidingos informacijos gauname sąmoningai pasirinkdami žiniasklaidos priemones, o dalis, norime to ar nenorime, mus pasiekia kaip informacinis triukšmas: įvairias žinias pamatome socialiniuose tinkluose, išgirstame parduotuvėse ar gatvėse ir t.t. Būtent atsitiktinai mus pasiekiančios informacijos sraute slypi didžiausi pavojai.
Projekto metu kalbinti specialistai išskiria keturias plačias temas, kuriomis dezinformacijai sklisti terpė yra palankiausia: tai karas ir tarptautiniai santykiai, klimato kaita, skaitmenizacija ir finansų sektoriaus naujovės.
Karas – viena jautriausių temų
Karas pastaruosius dvejus metus sulaukia daugiausia dėmesio, apie jį sukasi didžiausias informacijos srautas, todėl neišvengiamai tarp patikimos informacijos įsimaišo ir melagienų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. dr. Margarita Šešelgytė pastebi, kad karo tema yra susijusi su labai stipriomis emocijomis. Bijome, kai karas vyksta visai šalia, kad jis gali pasiekti ir mūsų teritoriją. Baimė yra viena stipriausių emocijų, su kuria yra labai sunku susitvarkyti.
„Karo temomis labai dažnai manipuliuojama, nes žmonės neturi visos informacijos, neįsivaizduoja, kaip kas veikia. Daug politinių sprendimų yra priimami už uždarų durų, o šia informacija dėl jos trūkumo yra lengva manipuliuoti. Tokiame kontekste žmonės pasimeta. Be to, atsiranda tam tikrų organizacijų ar politikų, kurie naudojasi situacija ir įvairiais būdais į savo pusę bandydami patraukti rinkėjus dar įpila žibalo į ugnį“, – pastebi mokslininkė.
Karo temomis labai dažnai manipuliuojama, nes žmonės neturi visos informacijos, neįsivaizduoja, kaip kas veikia.
Vis dėlto kovoti su dezinformacija įmanoma net ir tuomet, kai kalbama apie pačias sudėtingiausias ir mažiausiai suprantamas temas. Anot M. Šešelgytės, pradėti reikia nuo švietimo, mat dažniausiai melaginga informacija sklinda ten, kur trūksta patikimų žinių.
„Labai svarbus ir medijų raštingumas, kuriam reikia kritinio mąstymo. Savęs visada turime paklausti: „Iš kur ta informacija ateina? Koks šios informacijos šaltinis? Ar tai legalus ir patikimas šaltinis? Ar tai gerbiama ir patikima žiniasklaidos priemonė? Ar tai tėra kažkoks socialinis tinklas?“
Socialiniuose tinkluose irgi yra gausu netikrų žiniasklaidos priemonių. Jeigu kažkoks vienas pilietis kažką paskelbė ir jis tik vienas tai pasakė ir niekas daugiau to nesako, tuomet reikia tiesiog „įjungti“ savo kritinį mąstymą ir klausti: „O kodėl apie tai kiti nešneka? Galbūt visa tai, ką jis sako, yra netiesa?“ Visuomet būtina patikrinti, ką rašo kiti šaltiniai, kokia informacija yra vieša ir pan.“, – kalba politologė.
Kiekvienas pradėti galime nuo savęs
Dar viena globali ir ne visada iki galo gyventojams suprantama tema – klimato kaita. Sakančiųjų, kad klimato kaitos nėra arba jai pažaboti skiriama pernelyg daug dėmesio, balsas viešojoje erdvėje itin garsiai girdimas, tad nenuostabu, kad daugeliui ima kilti įvairių abejonių.
Aplinkosaugos ekspertai pastebi, kad toli gražu ne viskas, ką girdime, yra tiesa, ir labai svarbu mokėti skirti mokslo patvirtintą informaciją nuo išgalvotos.
„Reikia suprasti, kad didžioji aplinkosaugos dalis yra visiškai nematoma. Lietuvoje mes neturime labai daug matomų su klimato kaita susijusių dalykų, kuriuos galėtume apčiuopti. Mums apie klimato kaitą buvo pradėta pasakoti kaip pavyzdį pateikiant tirpstančius ledynus ir baltąsias meškas. Savaime suprantama, kad lietuviams tokie palyginimai atrodo svetimi ir labai tolimi.
Be abejo, keičiasi mūsų gamta, keičiasi orai, bet mes priprantame prie tų dalykų ir pradedame jų nepastebėti. Pokyčiai šiandien vyksta labai greitai lyginant su gamtos ciklais, gamtos gyvenimu. Tačiau lyginant su žmogaus gyvenimu, pokyčiai nėra tokie greiti ir taip lengvai pastebimi“, – kalba klimato kaitos ekspertas, meteorologas Silvestras Dikčius.
Jo nuomone, tema dažnai vis dar sunkiai suprantama, nes daugelį metų informacija buvo pateikiama padrikai, trūko sistemingo informavimo, patikimų informacijos šaltinių.
Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Egidijus Rimkus, sako, kad daugiausia problemų Lietuvoje kelia kalbančiųjų apie aplinkosaugą nekompetencija, tačiau egzistuoja ir tikslinga dezinformacija apie klimato kaitą, būdus su ja kovoti, atsinaujinančią energetiką.
„Žmonės dažnai šneka bet ką, skaito bet kur ir bet ką, daro neteisingas išvadas, pradeda gyventi uždarose ekosistemose, burbuliukuose, kuriuose nebūtinai viskas kalbama teisingai ir protingai. Be abejo, visada yra ir suinteresuotų grupių skleidžiama dezinformacija, o šiandien kaip niekad būtinas švietimas apie tai“, – pastebi E.Rimkus.
Skaitmeninių pinigų idėja apaugo mitais
Nors grynuosius pinigus savo piniginėse nešiojamės vis rečiau, tačiau įvairias finansines naujoves į savo asmeninį gyvenimą taip pat įsileidžiama gana nenoriai.
Vykstant skaitmeninei transformacijai Europos Sąjungoje (ES) intensyviai diskutuojama apie naujas elektroninių mokėjimų priemones, kurių labiausiai aptarinėjama – skaitmeninis euras.
Kadangi nemažai daliai skaitmeninio euro idėja vis dar yra sunkiai suprantama, ji yra apipinta mitais, įvairiomis nepagrįstomis baimėmis.
Skaitmeninis euras – skaitmeninės formos centrinio banko pinigai, kuriuos galima naudoti bet kokiems elektroniniams atsiskaitymams fizinėse ar elektroninėse prekybos vietose. Šiuo metu jau testuojamas skaitmeninis euras bus nemokamas, juo atsiskaityti bus galima ir neturint interneto, jis užtikrins atsiskaitančiųjų anonimiškumą ir saugumą.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė Dalia Bankauskaitė sako, kad skaitmenizacija finansų srityje žmonėms yra itin jautri tema.
„Skaitmeninė erdvė labai sparčiai vystosi ir nemažai daliai žmonių vis dar sudaro įspūdį, kad tai naujas dalykas. Didžioji dauguma viešų bei komercinių paslaugų yra suskaitmenintos. Deja, ne visos elektroninės paslaugos yra intuityviai patogios ir suprantamos, nėra taip lengva susigaudyti, kartais sunku pamatyti visumą. Supratimas apie skaitmeninius dalykus priklauso nuo skaitmeninio raštingumo kompetencijų. Be to, finansiniuose reikaluose yra labai svarbus pasitikėjimas. Klausimas, ar mano pinigai yra saugūs, yra labai svarbus tiek žmogui, tiek bet kuriai įmonei ar institucijai“, – sako D. Bankauskaitė.
Sklaido mitus apie skaitmenizaciją
Kalbos apie sveikatai neva pavojingą 5G interneto ryšį ir mus sekančias šiuolaikines technologijas viešojoje erdvėje pastaruoju metu kiek pritilo, tačiau šios temos vis dar išlieka vienos jautriausių ir, deja, palankiausių dezinformacijos sklaidai.
Nors vis daugiau įvairių paslaugų perkeliama į skaitmeninę erdvę, kurioje daugelis procesų vyksta kur kas greičiau ir paprasčiau, visuomenėje skaitmenizacija kelia prieštaringas nuotaikas, o tai kuria terpę sklisti neteisingai informacijai.
Ekspertai aiškina, kad skaitmenizacija – tai procesų, kurie anksčiau būdavo atliekami raštu ar telefonu, perkėlimas į skaitmeninę erdvę. Skaitmenizacija leidžia daugeliu paslaugų naudotis visą parą, o nebe tik įstaigų darbo metu, užsisakyti prekes neišeinant iš namų ar bendrauti vaizdo skambučiu nepaisant atstumo.
„Dezinformacija yra žalinga inovacijoms. Žmonės iš esmės nemėgsta pokyčių, naujų dalykų, todėl dažniausiai į viską, kas nauja, reaguoja kritiškai tol, kol patys nepabando. Šiuo atveju viešoji erdvė nepadeda, nes ji gali sudaryti bendrą neteisingą nuomonę apie tam tikrus dalykus ir dėl to pasipriešinimas išbandyti vienas ar kitas technologijas tik auga“, – sako lektorius, skaitmenizacijos ir dizaino mąstysenos praktikas, „ISM Executive School“ skaitmeninės transformacijos ir verslo modulio vadovas Gediminas Buivydas.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl skaitmenizacijos tema vis dar yra palanki dezinformacijai sklisti, yra įvairūs ryšio trikdžiai.
„Nepaisant technologinės pažangos, negalime užtikrinti skaitmeninių paslaugų veiklos tęstinumo. Tiek stabilaus interneto, tiek paslaugų veikimo serveriuose, tiek autorizacijos veikimo. Jei bent vienas iš komponentų neveikia, vartotojai patiria nepatogumų.
Pavyzdžiui, neveikianti elektroninė bankininkystė turinčiam vieną sąskaitą viename banke, kai bankas dėl numatytų ar nenumatytų priežasčių vienai, antrai, trečiai parai išjungia paslaugų veikimą, sutrikdo paslaugos naudotojui galimybes pasinaudoti ta paslauga ir taip prisideda prie pasipriešinimo“, – aiškina Marius Pareščius, kibernetinio saugumo ekspertas, informacinių technologijų specialistas.
Norėdami atpažinti mitus ir apsisaugoti nuo dezinformacijos turime laikytis informacinės higienos taisyklių: kritiškai mąstyti, įvertinti informacijos šaltinius, tikrinti turinį, nepasiduoti pagundai vadovautis tais šaltiniais, kurie sako turintys visus atsakymus.
