Lyg to dar būtų maža, ataskaitą ruošusi Pasaulio sveikatos organizacija dar atskleidė, kad nėra standartizuoto vaistams atsparių infekcijų aptikimo ir informacijos platinimo būdo – tam PSO dabar teiks prioritetą.
„Jei nesiimsime rimtų žingsnių, kad išvengtume infekcijų ir nepakeisime antibiotikų gaminimo, skyrimo ir naudojimo būdų, pasaulis praras vis daugiau ir daugiau sveikatos palaikymo įrankių ir to pasekmės bus katastrofiškos,“ – pažymi Keiji Fukuda, PSO sveikatos saugumo vadovas.
PSO taip pat pabrėžia, kad be farmacijos kompanijų iniciatyvos kurti naujus antibiotikus prarasime būdus kovoti su atspariomis infekcijomis. PSO pranešimo duomenys rodo, kad dauguma antibiotikų praktiškai beverčiais gali tapti dar matuodami problemos mastą.
Stebuklingas vaistas
Problemos sprendimui reikės naujų antibiotikų, bet jų dabar kuriama nedaug, nes iš trumpai ir retai naudojamų vaistų gaunama nedaug pelno.
Pirmą kartą pristatyti šeštajame XX a. dešimtmetyje, antibiotikai išties buvo stebuklingi vaistai: dauguma dabar gyvenančių žmonių nebepamena laiko, kai paprastos bakterinės infekcijos – skaudanti gerklė, diarėjos priepuolis, danties infekcija, nedidelis įsipjovimas – galėjo būti mirtinos.
Bet bakterijos nuo tada atkakliai priešinosi antibiotikams. Kai infekcija gydoma, bakterijos, turinčios geną, kuris koduoja fermentus, naikinančius ar slopinančius vaistą, išlieka. Iš pradžių jų gali būti per mažai, kad galėtų pakenkti, tačiau jei pakankamai bakterijų susiduria su antibiotiku, atspariosios gali įgyti pakankamą pranašumą, kad imtų dominuoti populiacijoje. Taip nutinka, kai vaistai naudojami pernelyg plačiai arba galvijų augimo skatinimui.
Problema yra brangi: JAV sveikatos sistemai ji kasmet atsieina 34 milijardus dolerių, ir BVP sumažina 0,4% – 1,6%. Siekdama ištirti problemos paplitimą, PSO atliko pirmąjį globalų atsparumo antibiotikams tyrimą.
Panašaus ekonominio poveikio vertinimo viso pasaulio mastu atlikti negalėjo. Tačiau ji turi šalių narių ataskaitas apie atsparumą vienai ar daugiau antibiotikų klasių tarp septynių paplitusių bakterijų, sukeliančių plaučių, žarnyno, kraujo ar kitas infekcijas:
Escherichia coli
Salmonelės
Streptokokai
Klebsiella
Šigelės
Stafilokokai, tarp kurių ir MRSA
Gonorėją sukeliančios bakterijos
.
Tik 114 iš 194 šalių narių turėjo nacionalinius duomenis apie atsparumą antibiotikams, ir jie nenuoseklūs, ypač Afrikoje, Vakarų Azijoje ir Rytų Europoje. Taip pat nebuvo sutariama, kaip matuoti atsparumą, pavyzdžiui, kiek ir kokių pavyzdžių reikia patikrinti.
Skirtingi bakteriniai pasauliai
Visų regionų šalys pranešė, kad daugiau, nei pusė Klebsiella infekcijų atsparios antibiotikams (trečios kartos cefalosporinams). Jei šie vaistai nepadeda, lieka vienintelė karbapenemų klasė – o kai kurios Europos šalys ir rytiniai Viduržemio jūros regionai pranešė apie didesnį, nei 50 procentų Klebsiella infekcijų atsparumą ir šiems vaistams, tad jos tampa beveik neišgydomos.
Daugumoje regionų yra šalių, kur bent pusė E. coli infekcijų atsparios abiejų klasių vaistams, todėl daugelis šlapimo takų infekcijų, paprastai laikomų tik nepatogumu, tapo praktiškai neišgydomos. Šalys iš viso pasaulio pranešė, kad pusė ar daugiau stafilokokų infekcijų buvo MRSA, kelianti 64% mirties riziką, nei antibiotikams neatsparūs stafilokokai.
Visuose regionuose buvo šalių, pranešančių, kad bent ketvirtadalis streptokokinių infekcijų, tarp kurių plaučių uždegimas, meningitas ir ausies infekcijos, buvo atsparios penicilinui. Tuo tarpu apietrečios kartos cefalosporinams atsparią gonorėją, t.y. praktiškai nepagydomą, buvo pranešta 10 išsivysčiusių šalių, tarp kurių ir Jungtinė karalystė.
Šalių valdžia ir tyrėjai gali regėti skirtingus bakterinius pasaulius. Europos ir vakarinės Ramiojo vandenyno dalies šalys pranešė, kad ketvirtadalis ar daugiau visų Shigella dizenterijos atvejų buvo atsparios fluorochinolono grupės antibiotikams. Tyrėjų ataskaitoje pažymima, kad iki 82 procentų tokių infekcijų atsparios ir Pietryčių Azijoje – tačiau nė vienos šio regiono šalies medicinos autoritetingi atstovai tokių žinių nepateikė.
Problemos sprendimui reikės naujų antibiotikų, bet jų dabar kuriama nedaug, nes iš trumpai ir retai naudojamų vaistų gaunama nedaug pelno. „Anksčiau laikėme antibiotikus parduodama komercine preke, sako K. Fukuda. – Dabar turime galvoti apie juos, kaip apie globalias visuomenės vertybes,“ kurias paprastai remia vyriausybės. Kaip tai įgyvendinti, pažymi jis, „intensyviai diskutuojama“.
