Tikėtina, kad tai įvyks tik po maždaug milijardo metų. Tačiau kai pokyčiai įvyks, jie vyks gana sparčiai, rodo 2021 m. paskelbti tyrimai.
Dėl šio pokyčio planeta grįš į panašią būseną, kokia buvo prieš Didįjį oksidacijos įvykį (GOE) maždaug prieš 2,4 mlrd. metų.
Be to, tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad deguonis atmosferoje vargu ar apskritai yra nuolatinis gyvenamų pasaulių bruožas. Tai turi įtakos mūsų pastangoms aptikti gyvybės požymių tolimesnėse Visatos dalyse.
„Modelis numato, kad atmosferos deoksigenacija, kai deguonies kiekis atmosferoje smarkiai sumažėja iki lygio, primenančio archajinę Žemę, greičiausiai prasidės dar iki drėgnų šiltnamio sąlygų atsiradimo Žemės klimato sistemoje ir iki didelio paviršinio vandens praradimo iš atmosferos“, – aiškino mokslininkai savo straipsnyje.
Tuo metu žmonėms ir daugumai kitų gyvybės formų, kurių egzistencija priklauso nuo deguonies, bus kelio pabaiga.
Kad padarytų išvadas, mokslininkai atliko išsamų Žemės biosferos modeliavimą, atsižvelgdami į Saulės ryškumo pokyčius ir atitinkamai sumažėjusį anglies dioksido kiekį, nes dujos skyla dėl didėjančio karščio. Mažesnis anglies dioksido kiekis reiškia, kad sumažės fotosintezę vykdančių organizmų, tokių kaip augalai – o dėl to sumažės deguonies kiekis.
Mokslininkai jau anksčiau prognozavo, kad padidėjusi Saulės spinduliuotė per maždaug 2 mlrd. metų nušluos vandenį nuo mūsų planetos paviršiaus, tačiau čia pateiktame modelyje, pagrįstame šiek tiek mažiau nei 400 000 simuliacijų vidurkiu, teigiama, kad deguonies sumažėjimas pirmiausia pražudys gyvybę.
„Deguonies sumažėjimas yra labai, labai ekstremalus“, – „New Scientist“ sakė Džordžijos technologijos instituto Žemės mokslininkas Chrisas Reinhardas, – „Kalbame apie maždaug milijoną kartų mažesnį deguonies kiekį nei dabar“.
Tyrimas ypač aktualus šiomis dienomis – tai intensyviai vykdoma gyvenamų planetų už Saulės sistemos ribų paieška.
Tyrėjai teigia, kad, norėdami aptikti gyvybę, turime ieškoti ne tik deguonies, bet ir kitų biologinių požymių. Jų tyrimas yra NASA projekto, kuriuo tiriamas kitų planetų, išskyrus mūsiškę, tinkamumas gyventi, dalis.
Remiantis skaičiavimais, kuriuos atliko mokslininkai, deguonies pilna atmosfera gali užimti tik 20-30 proc. visos planetos gyvavimo trukmės.
