Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame neįvardintas asmuo demonstruoja 1969 metų liepos 21-osios „The Boston Globe“ laikraščio pirmąjį puslapį.
Pagrindinė to numerio naujiena – istorinis kosminio laivo „Apollo 11“ astronautų Neilo Armstrongo ir Edwino „Buzzo“ Aldrino nusileidimas Mėnulio moduliu „Eagle“ (angl. – „Erelis“) ant Mėnulio paviršiaus.
„1969 liepos 20. Žmogus išsilaipino ant Mėnulio“, – skelbia antraštė. Po ja – didelė, bet neryški nuotrauka, kurioje matyti modulio „Eagle“ fone stovintys abu astronautai. Po nuotrauka parašas: „Astronautai Armstrongas ir Aldrinas įsmeigė Amerikos vėliavą ant Mėnulio [paviršiaus] 23.46 val.“
„Tikras laikraštis, – angliškai kalba vaizdo įrašo autorius ir pirštu vedžioja per antraštes, nuotrauką ir jos parašą, o po to nusistebi, – Kaip jie gavo šią nuotrauką? Kaip ši nuotrauka pateko atgal į Žemę?“
Panašų klausimą formuluoja ir šiuo vaizdo įrašu feisbuke ir kituose socialiniuose tinkluose besidalijantys asmenys: „Apollo 11“ Mėnulyje nusileido 1969 m. liepos 20 d., o į Žemę sugrįžo liepos 24 d. Tai buvo paskelbta 1969 m. liepos 21 d. Klausimas: kaip jie gavo šią nuotrauką 1969 m.“
Į lietuvišką feisbuko segmentą vaizdo įrašas su analogišku prierašu buvo perkeltas iš rusiško „Telegram“ kanalo „Park Zemlia“, kuriame intensyviai propaguojama plokščios Žemės teorija ir kitos panašios sąmokslo teorijos.
O atsakymas į klausimą, kaip nuotrauka iš Mėnulio pasiekė Žemę dar prieš sugrįžtant astronautams, yra elementarus. Tai – ne tradicinė analoginė fotografija, kai vaizdas eksponuojamas ant fotoaparato juostelės, kuri paskui išryškinama, o negatyvas atspaudžiamas ant popieriaus, bet viso labo Žemėje iš televizoriaus ekrano perfotografuotas tiesioginės transliacijos kadras.
Fotojuostelę reikėtų pargabenti į Žemę, vaizdo transliacija perduodama radijo bangomis tiesiogiai.
Reikia pažymėti, kad „Apollo 11“ skrydžio metu vykdytos vaizdo transliacijos jau nebebuvo visiška naujovė. Ankstesnis „Apollo 8“ skrydis, kai amerikiečių pilotuojamas kosminis laivas pirmą kartą pasiekė Mėnulio orbitą, istorijai paliko įspūdingą transliaciją: 1968 m. gruodžio 24-osios vakarą astronautai, skriedami aplink Mėnulį, tiesioginiame eteryje linkėjo visiems linksmų Kalėdų ir skaitė ištraukas iš Pradžios knygos.
„Apollo 11“ įgulos išsilaipinimas Mėnulyje buvo tiesiogiai transliuojamas beveik nuo pirmų akimirkų.
Tam tikslui „Erelio“ nusileidimo pakopos išorėje buvo sumontuota kompanijos „Westinghouse“ specialiai Mėnulio misijoms sukurta televizijos kamera. N.Armstrongas, išlindęs iš „Erelio“ ir stovėdamas ant nusileidimo kopėtėlių, aktyvavo šią kamerą, ir žmonija galėjo tiesiogiai stebėti, kaip buvo atliktas „mažas žmogaus žingsnelis“ ir „milžiniškas žmonijos šuolis“ – žmogaus koja pirmą kartą istorijoje pasiekė Mėnulio paviršių.
Vaizdo transliacijos signalas iš Mėnulio į Žemę buvo perduodamas specialia apverstą skėtį primenančia televizijos antena, kuri buvo išskleista „Ereliui“ pasiekus Mėnulio paviršių. Žemėje signalą priimdavo kažkuri iš daugybės kosmoso erdvės stebėjimo stočių, įsikūrusių įvairiose Žemės vietovėse, priklausomai nuo to, kuria puse tuo metu Žemė būdavo atsisukusi į Mėnulį.
Pavyzdžiui „Apollo 11“ įgulos išsilaipinimo transliacijos pradžią priėmė Australijoje netoli Kanberos įsikūrusi Hanisakl Kriko stebėjimo stotis.
Iš stebėjimo stoties vaizdas ir garsas būdavo retransliuojamas į vieną iš dirbtinių Žemės palydovų ir taip perduodamas į NASA Skrydžių valdymo centrą Hjustone. Iš Hjustono transliacija per kitus palydovus būdavo perduodama įvairiems televizijos signalo priėmimo centrams visame pasaulyje. Pirmojo išsilaipinimo Mėnulyje transliaciją tiesiogiai stebėjo 650 mln. žiūrovų.
Vertinant pagal šiuolaikinius standartus, „Apollo 11“ Mėnulyje naudotos „Westinghouse“ kameros fiksuojamas vaizdas buvo gana prastos kokybės. Jis smarkiai atsiliko net nuo tuometinio JAV televizijos standarto: televizija vaizdą pagal NTSC standartą transliavo 30 kadrų per sekundę dažniu, „Westinghouse“ kamera dirbo 10 kadrų per sekundę dažniu. Televizijoje kadras būdavo formuojamas iš 525 eilučių, „Westinghouse“ kamera formavo tik 320 eilučių vaizdą.
Toks vaizdo kokybės sumažinimas leido dešimteriopai „palengvinti“ televizijos signalą, kurį reikėjo tiesiogiai perduoti į Žemę, esančią už beveik 400 tūkst. kilometrų.
1969 metų liepos 20 dieną buvo vienas vienintelis būdas gauti fotografiją iš Mėnulio rytdienos laikraščiui – atsistoti priešais televizorių ir perfotografuoti atskirus transliacijos kadrus iš ekrano. Čia galime matyti „CBS News“ tiesioginės transliacijos įrašą. „The Boston Globe“ laikraštyje panaudotas kadras yra ties maždaug 3:30:56 laiko atžyma.
Būtent tokiomis neryškiomis ir prastos kokybės nuotraukomis iš televizorių ekranų buvo iliustruoti viso pasaulio laikraščiai pirmosiomis dienomis, kol į Žemę nesugrįžo „Apollo 11“ astronautai ir nepargabeno skrydžio metu išfotografuotų juostelių.
Astronautai su savimi į Mėnulį buvo pasiėmę keturias 70 mm fotokameras ir iš viso padarė 1407 kadrus: 857 nespalvotus ir 550 spalvotų. Su visais jais susipažinti ir palyginti jų kokybę su tuo, ką matome laikraščių puslapiuose iki astronautams sugrįžtant į Žemę, galima čia.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Pasaulio žiniasklaidai nereikėjo laukti, kol astronautai sugrįš iš Mėnulio, kad galėtų gauti pirmąsias iliustracijas. Straipsniams iliustruoti buvo panaudoti kadrai iš tiesioginės televizijos transliacijos, nors jie ir buvo gana prastos kokybės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.