Tyrimo rezultatai patvirtina teoriją, kad magma suformavo Mėnulio paviršių maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.
Magmos vandenyno likučius aptiko istorinė Indijos misija „Chandrayaan-3“, pernai rugpjūtį nuleidusi savo aparatą ant Mėnulio pietų ašigalio.
Misijos tikslas – ištirti šią izoliuotą ir paslaptingą vietovę, kurioje dar niekada nebuvo nusileidęs joks aparatas.
Šie radiniai padeda pagrįsti Mėnulio magmos vandenyno teoriją apie tai, kaip susiformavo Mėnulis.
Mokslininkai mano, kad Mėnuliui susiformavus prieš 4,5 mlrd. metų, jis pradėjo vėsti ir į paviršių iškilo lengvesnis mineralas, vadinamas geležies anortositu. Šis ferano anortozitas arba išlydyta uoliena suformavo Mėnulio paviršių.
„Ankstyvosios Mėnulio evoliucijos teorija, atsižvelgiant į stebėjimus, tampa daug patikimesnė“, – sakė vienas iš žurnale „Nature“ paskelbto straipsnio bendraautorių dr. Santoshas Vadawale. Prieš Indijos misiją pagrindiniai magmos vandenynų įrodymai buvo aptikti Mėnulio vidutinėse platumose vykdant „Apollo“ misijos programą.
