Greičiausiai ne vienas orais susidomėjęs interneto vartotojas yra pastebėjęs, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) tinklalapis meteo.lt veikia netinkamai, jei į jį vienu metu užsuka per daug lankytojų.
O tokių atvejų tikrai pasitaiko – ir neatsitiktinai.
Pavyzdžiui, įspėjimus per gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) gaunantys mobiliųjų telefonų turėtojai žinutėje dažniausiai mato ir sakinį, kad daugiau informacijos jie gali rasti minėtame meteo.lt.
Tačiau kai žinučių gavėjai dėl minėtos papildomos informacijos suplūsta į meteo.lt , tinklalapis dėl apkrovų užlūžta.
Panašios tendencijos dėl minėto tinklalapio pastebimos ne pirmus metus, jas pripažįsta ir pati tarnyba.
Vis dėlto institucija jau netrukus žada gerų žinių – daugiau nei metus kuriama nauja svetainės versija gali pasirodyti spalio pradžioje ar netgi rugsėjo pabaigoje.
Tiesa, konkursą laimėjusi ir tinklalapį mėginanti užbaigti įmonė MB „Slyva“ yra du kartus paskelbta nepatikimu tiekėju dėl Kauno miesto savivaldybės ir Nacionalinės švietimo akademijos vykdytų konkursų sąlygų nevykdymo.
MB „Slyva“ vadovas Arnas Mikulskis pripažįsta, kad bent vienu atveju tikrai neapskaičiavo jėgų, tačiau tikina, jog naujasis meteo.lt puslapis netrukus startuos ir veiks kokybiškai.
Gali aptarnauti apie 2 tūkst. lankytojų vienu metu
Kaip 15min kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos komunikacijos atstovas Gytis Valaika, tarnybos atstovai tinklalapio problemas gerai žino – tiek meteo.lt, tiek mobilioji versija m.meteo.lt neatlaiko duomenų krūvio.
„Audringą dieną, kai ateina pranešimai, sueina tūkstančiai žmonių“, – sakė G.Valaika.
Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad pati LHMT daug padaryti negali, nes tinklalapių kūrimas nėra tiesioginė jų atsakomybė.
Tiesa, tarnyba turi ir trečią tinklalapio versiją, beta.meteo.lt, kuri yra sukurta LMHT darbuotojo. Tačiau jos visapusiškai tinklalapio veiklai nepakanka.
„Ši versija veikia gerai ir atlaiko didelius krūvius, bet yra gana paprasta, tarnauja pasiekti esminę informaciją, kai neužsikrauna pagrindinė svetainė“, – aiškino G.Valaika.
Anot pašnekovo, dėl naujo modernaus ir lankytojų apkrovas atlaikančio tinklalapio jau buvo paskelbti du atskiri viešųjų pirkimų konkursai 2021 m. ir 2022 m.
Su pirmąjį konkursą laimėjusia įmone vyko daug ginčų dėl galutinio produkto: galiausiai išsiskirta be rezultatų.
2022 m. pavasarį prieš skelbiant naują konkursą buvo patobulintas jo aprašas, kad nekiltų buvusių nesklandumų.
Antrą konkursą laimėjusi IT paslaugas teikianti mažoji bendrija MB „Slyva“ šiuo metu kuria minėtą tinklalapį.
Vis dėlto, LMHT atstovai teigia, kad ir čia neišvengta nesklandumų – pradinėje pateiktoje versijoje buvo rasta rimtų neatitikimų, o „greitaveika iškeltų reikalavimų neatitinka“, teigė pašnekovas.
G.Valaika pridūrė, kad IT įmonėms koją kišti gali tai, kad meteorologinės svetainės skiriasi nuo kitų tipų svetainių – į jas nuolat ateina dideli meteorologinių duomenų masyvai, todėl lyginti ją su „paprasta e. parduotuve arba savivaldybės tinklalapiu“ nebūtų labai tikslu.
„Pačią svetainę sukurti nėra sunku, tačiau sutvarkyti duomenų integraciją yra sudėtingiausia užduotis“, – sakė jis, pridurdamas, kad dabartinis srautas, kurį gali atlaikyti tinklalapis meteo.lt yra apie 2 tūkst. vartotojų.
Naujojo tinklalapio startas numatomas po kelių savaičių
Vis dėlto LHMT turi ir pozityvių prognozių – pagrindinės problemos, panašu, jau išspręstos. Įstaigos informacinių technologijų skyriaus vedėjas Žanas Matuzanis 15min patvirtino, kad naujoji tinklalapio versija jau pakeliui.
„Svetainė yra baigiama kurti ir yra planuojama pristatyti visuomenei rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje“, – sakė jis.
Iš pradžių visuomenei bus pristatyta testinė versija, kuri galės būti tobulinama priklausomai nuo vartotojų pastabų ir atsiliepimų.
„Kurį laiką mes turėsime besidubliuojančias svetaines, kol išsigrynins visa informacija“, – sakė Ž.Matuzanis.
Jis patikslino, kad anksčiau minėti 2 tūkst. vartotojų – kintantis ir apytikslis skaičius, nes kiekvienas vartotojas gali atsisiųsti skirtingo dydžio informaciją.
Jei naujasis tinklalapis bus įgyvendintas taip, kaip numatyta, situacija turėtų gerokai pasitaisyti. „Techninėje specifikacijoje mes numatėme, kad jis atlaikytų ne mažiau nei 10 tūkst. vartotojų, besikreipiančių vienu metu. Tai yra minimalus kiekis vartotojų, kuriuos atlaikytų“, – sakė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad naujajame tinklalapyje laukia daug naujovių: bus didinamas tinklo pralaidumas, galingesnis serveris, naudojamas tobulesnis programinis kodas, failų optimizavimo sprendimai.
Kūrėjai du kartus atsidūrė nepatikimų tiekėjų sąraše
Mažos vertės pirkimo „Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės sukūrimo paslaugų pirkimas“ vykdytoju, laimėjusi konkursą, tapo jau minėta MB „Slyva“, geriau žinoma prekiniu ženklu Uporo.com.
Nors LHMT atstovai minėjo, kad turėjo rimtų pastabų dėl duomenų integracijos, o naujasis tinklalapis kuriamas jau daugiau nei metus, MB „Slyva“ dar nevėluoja – sutartis galioja 19 mėnesių nuo pasirašymo dienos, taigi iki šių metų pabaigos.
A.Mikulskis taip pat patvirtino, kad naujasis meteo.lt tinklalapis jau pakeliui, paleisti jį ketinama per artimiausias kelias savaites.
„Pati svetainė jau pabaigta. Dabar reikia paruošti, konfigūruoti serverį. Kai tai padarysime, bus galima leisti. Duomenų integraciją esame baigę, tai buvo ilgiausia dalis. Svetainė jau yra pasiekiama per mūsų privačius serverius. Neabejoju, kad paleisime [netrukus]“, – nurodė jis.
MB „Slyva“ portfelyje per pastaruosius 2,5 metų (nuo 2021 m. sausio) yra 39 viešųjų pirkimų sutartys, kurių vertės svyruoja nuo 554 eurų iki 57,3 tūkst. eurų.
Ne visos jos baigėsi sėkmingai. Atsivertus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Nepatikimų tiekėjų sąrašą, matyti, kad MB „Slyva“ jame įrašyta du kartus – 2023 m. birželio viduryje dėl „esminio pirkimo sutarties pažeidimo“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bendrovę įtraukė Kauno miesto savivaldybės administracija. Šio pirkimo vertė buvo daugiau nei 28 tūkst. eurų, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Dar anksčiau, 2022 gegužės 10 d., nurodydama identišką priežastį bendrovę į tą patį sąrašą įtraukė Nacionalinė švietimo agentūra. Pirkimo vertė buvo 19 tūkst. 916 eurų be PVM.
Pagal taisykles, į sąrašą įmonės įrašomos trejiems metams, tad MB „Slyva“ atveju, ji jame liks iki 2026 m. birželio 14 d.
Tiesa, nėra taip, kad bendrovė savo darbų nepadarytų iki galo – tarp paslaugas perkančių klientų yra ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė darbo inspekcija ir kelios kitos valstybinės įstaigos.
Jos, bent jau iš oficialiai prieinamų duomenų, priekaištų dėl MB „Slyva“ darbų nepareiškė.
MB „Slyva“ vadovas Arnas Mikulskis 15min teigė, kad Nacionalinės švietimo akademijos užsakymo atveju buvo neįvertinta darbų apimtis.
„Buvo didžiulis užsakymas ir mes tiesiog pavėlavome. Užsakymas buvo perprogramuoti 650 flash edukacinių žaidimų, mes spėjome laiku padaryti 600. Jie ir įtraukė – nemaloni situacija, bet dėl to negalėjome ginčytis“, – kalbėjo pašnekovas.
Naujausias atvejis su Kauno miesto savivaldybe – mįslingesnis. A.Mikulskis taip pat kalbėjo, kad į sąrašą MB „Slyva“ antrąkart įtraukta dėl „visiško formalumo“. Kokio, vadovas neatskleidė.
„Mes darėme svetainę kursportuoti.kaunas.lt ir viskas buvo gerai. Kai dalyvavau kitame konkurse ir jie rado, kad nesilaikėme vieno formalumo ir tiesiog privalėjo nutraukti sutartį. Nutraukė net ne projektų vadovas, kuris buvo patenkintas, o viešųjų pirkimų skyrius. Skaudus įtraukimas, nepelnytas. Bet kadangi sutartyje buvo įrašyta sąlyga, kurios mes formaliai nesilaikėme, mus įtraukė. Darbai nevėlavo, nebuvo nekokybiški. Nenorėčiau sakyti tos sąlygos“, – 15min aiškino MB „Slyva“ A.Mikulskis.
15min kreipėsi į abi įstaigas dėl komentaro, gavę atsakymus, straipsnį papildysime.
Teisininkas: buvimas sąraše nebūtinai užkerta kelią pirkimuose
Nors bendrovė turi nepatikimo tiekėjo statusą, jis negali paveikti jau pasirašytų sutarčių – kaip 15min aiškino VPT atstovai, konkursus laimėję dalyviai tokiu atveju nepraranda teisės juos užbaigti.
Kaip teigia teisininkas, viešųjų pirkimų ekspertas, advokato kontoros „Trampoline“ vadovas Justinas Brimeris, perkančiosios organizacijos gali pačios konkrečiai įvertinti, ar nori pirkti paslaugas iš tokiame sąraše esančių įmonių.
„Dažniausiai būna, kad jos tinkamai sutarties neįvykdo, taikoma daug baudų ar kyla kitos nuolatinės problemos. Po to, perkančioji organizacija gali įrašyti įmonę į sąrašą, o tiekėjas gali ginčyti. Tik įdomu, kad pagal paskutinę praktiką ginčijimas neišbraukia iš sąrašo. Dabar sąraše yra vieta komentarams įrašyti“, – kalbėjo teisininkas.
Pagal ES Teisingumo teismo išaiškinimą, pati perkančioji organizacija tiekėją įvertina atskirai, net jei jis įrašytas į tokį sąrašą.
„Pati perkančioji organizacija sprendžia, ar tos priemonės, kurių ėmėsi į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašytas tiekėjas, yra pakankamos. Iš esmės ir esant nepatikimų tiekėjų sąraše egzistuoja plačios galimybės konkursuose dalyvauti“, – sakė J.Brimeris.
Tiesa, jis pridūrė, kad tokiu atveju būtų labai sunku dalyvauti didesniuose pirkimuose.
