„Curiosity“ Marse atrado galimus gyvybės įrodymus
Paslaptingus metano dujų likučius, kuriuos rado marsaeigis, gali skleisti bakterijos arba kiti itin maži organizmai
Du su puse milijardo dolerių NASA kainavęs marsaeigis „Curiosity" Raudonojoje planetoje darbavosi ir šįmet, o metų pabaigoje pateikė vieną svarbiausių atradimų – aptiko metano likučius.
Paslaptingus metano dujų likučius, kuriuos rado marsaeigis, gali skleisti bakterijos arba kiti itin maži organizmai – Žemėje 95 proc. metano dujų kyla iš mikrobiologinių organizmų.
Tiesa, metano radybos Marse nėra garantuotas ženklas, kad planetoje yra gyvybės – dujos gali susiformuoti ir vykstant geologiniams procesams. Jeigu būtų patvirtinta, kad dujos atsirado iš gyvų kvėpuojančių mikrobų, tai būtų vienas didžiausių atradimų istorijoje.
„Philae“ nusileidimas ant kometos
Dešimtį metų tikslo link keliavęs kosminis zondas „Rosetta“ šįmet pagaliau pasiekė Čiurumovo – Gerasimenkos kometą. Tai buvo pirmasis kartas, kai kosminiam aparatui pavyko pasiekti kometos paviršių ir septintoji žmonių aplankyta vieta Saulės sistemoje.
Tiesa, anaiptol ne viskas vyko kaip suplanuota – „Rosetta“ aparatas „Philae“ ant kometos paviršiaus pabuvojo vos 57 valandas, nes išsikrovė jo baterijos. Tačiau prieš pereidamas į „miego“ režimą dar sugebėjo išsiųsti mėginius į Žemę.
Vėliau Vokietijos agentūra pranešė, kad kometoje atrasta organinių junginių – anglies atomų, kurie yra gyvybės Žemėje pagrindas.
„Philae“ ir jį nešęs zondas „Rosetta“ startavo 2004 metais ir sukorė 6,4 mlrd. kilometrų, tada buvo pradėti tyrimai, turintys suteikti daugiau žinių apie kometas – dangaus kūnus, sudarytus iš pirminės medžiagos, atlikusios nuo Saulės sistemos formavimosi pradžios prieš 4,5 mlrd. metų.
„Kepler“ antroji misija
Praėjus vos dviems dienoms po ketverių metų sėkmingo darbo sukakties atrandant naujus pasaulius, sugedo vienas iš keturių stabilizavimui naudojamų „Kepler“ reakcijos ratų.
Mokslininkai tuo metu net nebegalvojo apie galimybę „Kepler“ teleskopą prikelti naujam gyvenimui. Tačiau jie nenuleido rankų ir Saulės šviesos spaudimą panaudojo kaip „virtualų reakcijos ratą“.
Šįmet „Kepler“ buvo prikeltas naujam gyvenimui ir pradėjo savo naują misiją K2, kuri jau davė vaisų: buvo atrasta pirmoji misijos planeta HIP 116454b.
Lietuviškų palydovų kosminė odisėja
Pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ į orbitą turėjo pakilti dar praėjusiais metais, tačiau jų skrydis dėl nepalankių oro sąlygų ne kartą buvo atidėtas ir jie į kosmosą pakilo tik sausio pradžioje. Vėliau matėme pirmąją nuotrauką iš kosmoso, buvo ištransliuoti pirmieji lietuviški žodžiai.
2014 metai apskritai išsiskyrė mažųjų palydovų gausa, o Lietuvai šie metai buvo svarbūs ir tuo, kad šįmet mūsų šalis pradėjo bendradarbiauti su NASA ir su Europos kosmoso agentūra.
Vilniaus universiteto komanda „LituanicaSat-1“ jau kuria antrą palydovą, kuris turėtų būti gerokai didesnis ir sudėtingesnis.
„Antares“ ir raketos sprogimas
Lietuviškus palydovus anksčiau į kosmosą nuskraidinusios „Antares“ raketos gedimas, po kurio NASA buvo priversta ją susprogdinti, mums priminė, kad kosmoso pažinimas yra rizikingas ir gali pareikalauti aukų – tai tik patvirtino dar po kurio laiko ore sprogęs „Virgin Galactic“ erdvėlaivis.
„Antares“ sprogimo metu pradingo kelios tonos moksliniams tyrimams skirtos medžiagos, tačiau, nė vienas žmogus nenukentėjo.
Sprogimas pakurstė kalbas apie galimą nelaimės kaltininką – perdarytus sovietinius rusiškus variklius.
Galiausiai „Orbital Sciences“ nusprendė, kad senas variklių NK-33 modifikacijas „AJ-26“ pakeis iš Rusijos bendrovės „Energomash“ įsigyti varikliai RD-181.
