Elektronikos panardinimas į skystį iš tikrųjų atrodo kaip prasta idėja. Juk tokio serverio lengvai neapžiūrėsi. Aišku, egzistuoja daug nuotolinės diagnostikos sprendimų, bet jie negali atstoti susikoncentravusio inžinieriaus žvilgsnio. Be to, juk skysčiai kenkia elektronikai. O gal ne?
„Microsoft“ neatskleidžia, koks skystis ten naudojamas, bet savaime aišku, kad tai nėra vanduo. Tai – ypatingas aušinimo skystis, kuris nėra laidus elektrai ir nesukelia korozijos. Be to, jis užverda 50 °C. Serverio elektronika įkaista pakankamai kad tas skystis iš tikrųjų imtų kunkuliuoti, bet tai yra jo veikimo principas.
Skystis garuoja ne šiaip sau – su savimi jis pasiima ir šilumą. Vėliau jis kondensuojamas ir lyja atgal į rezervuarą. Tai – uždara sistema, kuri sunaudoja 5–15 proc. mažiau energijos nei analogiški aušinimo sprendimai. Bet tai dar ne viskas.
Skystis, kurio sudėties „Microsoft“ neatskleidžia, izoliuoja elektroniką nuo aplinkos poveikio. Ji tampa atsparesnė drebėjimams, o deguonis iš aplinkos apskritai jos nepasiekia. Taigi, tikimasi, kad ši technologija pagerins serverių įrenginių patikimumą. Galiausiai, efektyvesnis aušinimas leistų susidoroti su netikėtai išaugusiais prisijungimų šuoliais, o patys serveriai galėtų būti tankiau išdėstyti. „Microsoft“ tai apibūdina kaip efektyvų ir aplinkai draugišką sprendimą.
Beje, įdomus faktas – „Microsoft“ įkvėpimo sėmėsi iš kriptovaliutų kasėjų, kurie irgi stengiasi užtikrinti patikimą įrangos veikimą ir žemas energijos sąnaudas.
