„Microsoft“ šriftas skandina Pakistano vyriausybę

Dokumentų rinkinyje, pavadintame „Panama Papers“, kuris 2014 metais nutekėjo iš užjūrio teisės kontoros „Mossack Fonseca“, būta dokumentų, kurie rodo, jog Pakistano ministras pirmininkas Nawazas Sharifas sukaupė tokių turtų, kurių tikrai neįmanoma uždirbti teisėtais būdais – nei jam pačiam, nei sudėjus visos šeimos galimybes, rašo „Ars Technica“.
Pakistano opozicijos lyderis Nawazas Sharifas
Pakistano opozicijos lyderis Nawazas Sharifas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pakistano aukščiausiasis teismas inicijavo Bendrą tyrimų grupę, kurios tikslas yra nustatyti premjero pinigų šaltinius. Šiai grupei N.Sharifas pateikė dokumentus, parodančius, kad pinigai buvo uždirbti teisėtai, tačiau panašu, kad šie dokumentai yra suklastoti – premjerą skandina „Microsoft“ šriftas „Calibri“, kuriuo naudotasi kuriant dokumentus.

Kokiu būdu? Tyrimų grupei pateikti dokumentai datuojami ir neva pasirašyti 2006 metais. Tuo tarpu „Calibri“ šriftas, nors ir sukurtas 2004-aisiais bei buvęs „Windows Vista“ bei „Microsoft Office 2007“ bandomosiose versijose, iš tiesų įprastinių „Windows“ ir „Office“ vartotojų nepasiekė iki pat 2007 metų. Todėl šio šrifto panaudojimas 2006 metų dokumente kelia labai rimtų įtarimų. Žinoma, negalima atmesti tikimybės, kad dėl kažkokios priežasties oficialiems dokumentams rengti buvo naudojamos „Windows“ sistemos ar „Office“ programų paketo bandomosios versijos, tačiau tokia tikimybė yra nykstamai maža.

Po daugybę metų programoje „Word“ pagal nutylėjimą naudoto „Times New Roman“ ir „Excel“ bei „Power Point“ standartinio „Arial“ šrifto, 2007 metais „Microsoft“ išleistuose produktuose buvo nemenka kolekcija šriftų, kurių pavadinimo pirmoji raidė buvo „C“: „Calibri“, „Cambria“, „Candara“, „Consolas“, „Constantia“, „Corbel“. „Calibri“ tapo standartiniu „Word“ šriftu. Tad, jeigu nesama kokių nors ypatingų aplinkybių, galima teigti, kad jeigu dokumentas yra surašytas „Calibri“ šriftu, tai jo sukūrimo data yra ne ankstesnė, nei „Office 2007“ išleidimo data (2007 m. sausio 30).

Šio šrifto panaudojimas 2006 metais datuojamame dokumente – kvaila klastotojų klaida. Ir, kaip bebūtų keista, tai yra jau nebe pirmas toks garsiai nuskambėjęs atvejis. 2012 islamistinė Turkijos vyriausybė daugiau nei 300 žmonių apkaltino organizuojant perversmą. Kaltinimų pagrindu tapo dokumentai, datuoti 2003 metais – ir tuose pačiuose dokumentuose arba jų išnašose buvo naudojamas „Calibri“ arba kiti „C“ šriftai. Tai reiškia, kad jie niekaip – net ir teoriškai, naudojant bandomąsias produktų versijas – negalėjo būti sukurti 2003 metais. Bet teismas ignoravo tokią loginę šrifto kelionės laiku klaidą ir paskelbė, kad kaltinamieji yra kalti.

Būta ir kitų „Word“ smegduobių, į kurias nugarmėjo klastotojai. Pavyzdžiui, vadinamieji „Killian dokumentai“, kuriuose buvo deklaruojama, kad prezidentas George'as W.Bushas yra pripažįstamas netinkamu tarnybai Nacionalinėje oro gvardijoje, atseit, buvo surašyti 1973 metais, spausdinimo mašinėle. Tačiau šiuose dokumentuose buvo naudojami proporcingi šriftai ir užraitytos kabutės, kurios privertė smarkiai suabejoti dokumentų tikrumu. Standartinės 1973 metais JAV institucijose naudotos spausdinimo mašinėlės tokių simbolių spausdinti negalėjo. Bet už tai egzistavo abiem tokiomis galimybėmis pasižymintis 2004 metų „Microsoft Word“ šriftas.

Nepaisant tokios akivaizdžios logikai prieštaraujančios dokumentų kelionės laiku, JAV televizijos kanalas CBS ir žurnalistas Danas Ratheris šiuos dokumentus laidoje „60 Minutes II“ pristatė kaip autentiškus. Dėl vėliau kilusio skandalo kanalas 2005 metais šios laidos atsisakė ir atleido daugybę žmonių. Pats D.Ratheris savo noru išėjo iš darbo dar tais pačiais metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis