Mokslininkai tvirtina, kad matant kūdikių veidelių nuotraukas, žmonėms didėja rūpinimosi instinktas. Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad mieli vaizdai skatina net didesnį draugiškumą. Hiroshimos universiteto mokslininkai teigia, kad šie impulsai gali praversti ne tik rūpinantis kūdikiais, bet ir socialinėje erdvėje atliekant užduotis, reikalaujančias susitelkimo.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Marmozetės jauniklis |
Eksperimento metu 48 koledžo studentai turėjo atlikti užduotį, panašią į žaidimą „Operacija“ – jie turėjo ištraukti 14 mažų detalių iš žaislinio „paciento kūno“. Po vieno žaidimo etapo pusė eksperimento dalyvių turėjo pažiūrėti į 7 mielas gyvūnų jauniklių nuotraukas. Kita pusė studentų žiūrėjo į suaugusių gyvūnų atvaizdus.
Tada visi dalyviai dar kartą atliko „operacijos“ užduotį. Tie studentai, kurie žiūrėjo į jauniklių nuotraukas, gebėjo ištraukti daugiau smulkių dalelių iš „paciento kūno“, nei jiems pavyko anksčiau. O tie, kurie žiūrėjo į suaugusių gyvūnų atvaizdus, užduotį atliko taip pat kaip ir prieš tai.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Pandos jauniklis |
Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad žmonės sulėtina savo kalbėjimą, kai pasakoja apie kūdikius. Japonijos mokslininkai dėl to padarė prielaidą, kad žiūrėjimas į mielus paveiksliukus gali turėti panašų efektą – sulėtinti tų studentų, kurie žiūrėjo į jauniklių atvaizdus, elgesį ir pagerinti jų kruopštumą žaidime. Be to, mokslininkai įtarė, kad tiems asmenims, kurie žiūrėjo mielas nuotraukas, turėjo padidėti rūpinimosi jausmai, lėmę didesnį jautrumą atliekant užduotis, susijusias su pagalba kitam (net jei ta pagalba suteikiama netikram „pacientui“).
Norėdami patvirtinti šią teoriją, mokslininkai atliko tą patį eksperimentą su 48 naujais dalyviais, tačiau padarė kelis pakeitimus. Vietoj „operacijos“ užduoties jie turėjo žiūrėti į rodomus skaičiukus ir pasakyti, kiek kartų pasirodė tam tikras skaičius. Reikėjo pateikti kuo daugiau tikslių atsakymų per tris minutes – taip eksperimento dalyviams buvo pridėta ir įtampa dėl laiko. Šiuo atveju mokslininkai tiriamuosius suskirstė į tris grupes. Dvi grupės žiūrėjo į jauniklių arba suaugusių gyvūnų nuotraukas, o trečioji grupė žiūrėjo į gardžiai atrodančius suši, kepsio ar kito maisto atvaizdus.
 |
| Filipo Butkino nuotr./Ruoniukas |
Buvo patvirtintos pirmo eksperimento išvados – studentai, kurie žiūrėjo į gyvūnų jauniklių atvaizdus, skaičių užduotį atliko daug geriau.
„Mieli dalykai ne tik daro mus laimingesnius, bet taip pat paveikia ir mūsų elgesį. Tyrimas atskleidžia, kad mieli vaizdai pagerina užduočių, kurios reikalauja kruoštumo, atlikimą“, – rašo tyrimo organizatoriai, kuriems vadovavo psichologas Hiroshi Nittono.
