Viename iš išsamiausių kada nors sudarytų tektoninių plokščių judėjimo modelių mokslininkai sutelkė milijardą metų į 40 sekundžių trukmės vaizdo klipą, taigi galime pamatyti, kaip šios milžiniškos uolienų plokštės sąveikauja laikui bėgant.
Judėdamos, plokštės veikia klimatą, potvynius, gyvūnų migraciją ir jų evoliuciją, vulkaninę veiklą, metalų gamybą ir dar daugiau: jos yra ne tik planetos danga, bet ir gyvybės palaikymo sistema, veikianti viską, kas gyvena paviršiuje.
„Pirmą kartą buvo sukurtas išsamus tektonikos modelis, įskaitant visas ribas“, – sakė geologas Michaelas Tetley.
„Žmogaus laiko atžvilgiu viskas juda centimetrais per metus, tačiau, kaip matome iš animacijos, žemynai pabuvojo visur savo laiku. Tokia vieta kaip Antarktida, kurią šiandien matome kaip šaltą, ledinę nesvetingą vietą, iš tikrųjų kadaise buvo gana graži atostogų vieta ties pusiauju“.
Šalia kaimynų esančios sausumos masės tampa tolimais pusbroliais ir atvirkščiai, ir jūs galite nustebti, kaip neseniai šalys ir žemynai įsikūrė pozicijose, kurias šiandien žinome.
Suprasti šiuos judėjimus ir modelius yra labai svarbu, jei mokslininkai nori nuspėti, kokia bus gyvenama mūsų planeta ateityje ir kur rasime išteklius, reikalingus švarios energetikos ateičiai užtikrinti.
Plokščių judėjimas įvertinamas ištyrus geologinį įrašą – magnetizmą, kuris teikia duomenis apie subkontinentų istorinę padėtį Žemės sukimosi ašies atžvilgiu ir uolienų mėginiuose užfiksuotų medžiagų tipus, kurie padeda suderinti praeities geologinių plokščių dėliones.
Čia komanda labai stengėsi pasirinkti ir derinti tinkamiausius šiuo metu turimus modelius, atsižvelgdama tiek į žemynų judėjimą, tiek į sąveiką palei plokščių ribas.
„Žemės planeta yra nepaprastai dinamiška, jos paviršius susideda iš plokščių, kurios nuolatos viena kitą stumia“, – sako geomokslininkas Sabinas Zahirovičius.
„Šios plokštės juda tokiu pat greičiu, kaip auga mūsų nagai, bet kai milijardas metų sutalpinama į 40 sekundžių, atsiskleidžia hipnotizuojantis šokis. Vandenynai atsiveria ir užsidaro, žemynai išsisklaido ir periodiškai rekombinuojasi, kad susidarytų didžiuliai superkontinentai.“
Kuo toliau mokslininkai eina į praeitį, tuo sunkiau įvertinti, kaip judėjo plokštės, ir šiuo atveju nuo neoproterozojaus iki Kambrijos (prieš 1000–520 mln. metų) epochos buvo kruopščiai suplanuotos ir suderintos, kad atitiktų daugiau šiuolaikinių įrašų, kuriuos turime.
Lieka klausimų, kaip šios plokštės susiformavo pirmą kartą ir kada įvyko šis susidarymas, tačiau kiekvienas naujas duomenų taškas padeda mums suprasti senovės Žemės istoriją.
Mokslininkai pripažįsta, kad jų darbe trūksta smulkesnių detalių, tačiau jie tikisi, kad tai gali būti naudingas šaltinis ir pagrindas būsimiems šių tektoninių plokščių judėjimo ir jų poveikio tyrimams.
„Mūsų komanda sukūrė visiškai naują Žemės evoliucijos modelį“, – sako geologas Dietmaras Mülleris.
„Mūsų planeta yra unikali tuo, kad priima gyvybę. Tačiau tai įmanoma tik todėl, kad geologiniai procesai, kaip ir plokščių tektonika, suteikia planetos gyvybės palaikymo sistemą.“
Tyrimas paskelbtas „Earth-Science Reviews“.
