Saulės vainiko masės srautas (CME) skrieja link mūsų planetos ir turėtų pasiekti Žemę balandžio 13 dieną. NOAA prognozuoja 60 proc. geomagnetinių audrų tikimybę, todėl dangaus stebėtojai poliarinėse platumose gali tikėtis pamatyti šiaurės ir pietų pašvaisčių.
Ketvirtadienį įvykęs Saulės žybsnis buvo vidutinio stiprumo, tačiau kol kas didžiausias šiais metais. Be to, jis buvo pakankamai stiprus, kad trumpam sutrikdytų radijo ryšį Žemėje, nurodė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).
Geomagnetinės audros kyla ne vien dėl Saulės žybsnių, nes Žemės magnetinį lauką veikia ir kiti veiksniai.
Saulės žybsnis paskleidė plazmos ir elektringųjų dalelių pliūpsnį, vadinama vainiko masės srautu, kuris gali sutrikdyti Žemės magnetosferą, sukeldamas magnetinę audrą.
„Tai tiesiog didžiulis šviesos žybsnis, apimantis viską, pradedant radijo bangomis, baigiant gama spinduliais. Per tokį žybsnį atsipalaiduojančios energijos kiekis prilygsta daugiau nei milijardo atominių bombų sprogimui“, – sakė NASA heliofizikos skyriaus mokslo direktorius Alexas Youngas.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį stebėtojai gali tikėtis didesnių šiaurės pašvaisčių, kurios Jungtinėse Valstijose gali būti matomos gana toli pietuose – iki Naujojo Džersio ir Oregono, tačiau veikiausiai nebus matomos Los Andžele.
Stipriausius Saulės vėjo gūsius Žemė patirs nuo vidurnakčio iki trečios valandos ryto sekmadienį.
