Net 200 kg svorį pasiekti galinti medūza Nemopilema nomurai, labiau žinoma kaip Nomuros medūza, yra viena didžiausių savo genties atstovių pasaulyje. Kiekvienais metais nuo jos čiuptuvų nukenčia šimtai tūkstančių neatsargių jūros vonių mėgėjų Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje.
Iškart po šios medūzos įgėlimo pajuntamas labai aštrus skausmas, po kurio čiuptuvų prisilietimo vieta parausta ir sutinsta. Retais atvejais šios medūzos sugeltas žmogus gali patirti šoką, rimtą sveikatos sutrikdymą ir netgi mirtį.
Bet, nepaisant tokių dažnų kontaktų su žmonėmis ir šios medūzos nuodų pavojingumo, mokslininkai iki šiol nelabai suvokia, dėl ko tie nuodai yra tokie pavojingi ir kai kuriems žmonėms netgi mirtini. Visgi žinių spragos yra pildomos – nors galutinio atsakymo apie nuodų sudėtį dar nėra, bet biochemikai prie jo artėja.
Naujausio tyrimo autoriai šiuos nepaprastai sudėtingos sudėties nuodus analizavę specialistai taikė genų sekoskaitos, transkriptomikos ir proteomikos metodus. Jiems pavyko išsiaiškinti, kad Nomuros medūzos nuodai iš tiesų yra ne viena medžiaga, o daugiau nei 200 skirtingų toksinų kokteilis – kiekvienas šio kokteilio ingredientas gali veikti vis kitokią organų sistemą, organą ar fiziologinę aukos organizmo funkciją.
„Nors bandėme išgryninti mirtinus N.nomurai nuodų toksinus, buvo pernelyg sudėtinga juos atskirti nuo kitų baldymų“, – savo tyrimo išvadose rašė jo autoriai.
Kitaip tariant, medūzos nuodai yra tokie sudėtingi, kad juose sunku atskirti konkrečius elementus – bent jau nesiimant kitokio tipo eksperimentų.
Tyrimo autoriai nupjovė ir sušaldė ką tik pagautos medūzos čiuptuvus, o vėliau centrifugavimo būdu nuo jų atskyrė nematocistas – specializuotas medūzų ląsteles, kuriose yra nuodai.
Atsargiai išgavę nuodų baltymus ir juos suskirstę į skirtingas grupes, mokslininkai kiekvieną baltymų frakciją sušvirkštė pelėms ir aiškinosi, kuri frakcija yra labiau mirtina.
Galų gale išaiškintos 13 galimai mirtinai nuodingomis savybėmis pasižyminčių baltymų grupių. Kai kurie iš šių nuodų veikė ląstelių membranas, kiti – kalio kanalus. Treti sukeldavo kraujo krešėjimą.
O „paragavus“ nesuskaidyto medūzos kokteilio įvyksta vainikinių arterijų spazmas ir kraujo krešumo padidėjimas, kraujagyslių degeneraciją, kepenų ląstelių nekrozė ir plaučių uždegimas.
Atlikę pelių skrodimą mokslininkai išsiaiškino, jog mirtį dažniausiai sukelia plaučių uždegimas ir su ja susijusi edema – dėl tų pačių priežasčių dažniausiai miršta ir su šiomis medūzomis susidūrę žmonės.
Nepaisant ganėtinai sudėtingo ir naudingo darbo, mokslininkai pripažįsta, jog labai sudėtinga užtikrintai pasakyti, kaip tiksliai kiekvienas konkretus toksinas žudo aukas. Labai tikėtina, kad mirtiną efektą sukelia ne konkretūs toksinai, o būtent jų kolektyvinis veikimas.
Aiškesnis suvokimas, kokia yra medūzos nuodų sudėtis, leistų mokslininkams sukurti specifinį priešnuodį šios medūzos įgėlimui. Tačiau pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ar tai, kas mirtina pelėms, yra taip pat pavojinga ir žmonėms.
Tyrimą publikavo žurnalas „Journal of Proteome Research“.