Mokslininkai teigia, kad šis „minčių skaitymo“ laimėjimas gali būti naudingas kriminalistikos srityje – kol liudytojai galvotų apie nusikaltėlį, būtų sukurtas jo fotorobotas. Ateityje tai gali padėti sapnų rekonstravimo bei autizmo gydymo srityse.
Naudodami duomenis iš MRV, Jeilio universiteto tyrėjai atkūrė tiksliausius kada nors tokiu būdu rekonstruotus veido bruožus. Iki šiol buvo pavykę atkurti tik labai išplaukusius reginius.
Šis naujausias pasiekimas remiasi ankstesniais tyrimais, kurių metu skenuodami smegenis mokslininkai bandė nustatyti, ar žmonės žiūri į paplūdimio ar miesto vaizdus. Šį kartą naudodami duomenis iš MRV, Jeilio universiteto tyrėjai atkūrė tiksliausius kada nors tokiu būdu rekonstruotus veido bruožus. Iki šiol buvo pavykę atkurti tik labai išplaukusius reginius.
„Tai tam tikra minčių skaitymo forma“, – pakomentavo psichologijos ir neurobiologijos profesorius žurnalo „Neuroimage“ straipsnių autorius Marvinas Chunas.
Patobulinti MRV skeneriai jau seniai leido mokslininkams pagal gautus duomenis iš nuskaitytų smegenų nustatyti, kur asmuo lankėsi, pavyzdžiui, ar gamtoje, ar miesto centre. Nors jie galėjo išskirti, kokius objektus žmogus matė (pavyzdžiui, gyvūnus ar pastatus), tačiau nesugebėjo patikslinti, kokios rūšies tie daiktai ar gyviai buvo. Todėl vienas iš profesoriaus M. Chuno studentų Alanas S. Cowenas nusprendė išsiaiškinti, ar įmanoma tiksliai rekonstruoti žmogaus veidą, remiantis smegenų veiklos modeliu.
Komandos teigimu, ši užduotis buvo nelengva, nes veidai yra dar panašesni vienas į kitą negu pastatai. Be to, žmogaus veido bruožus mes suvokiame daug detaliau negu kitus dalykus aplink, todėl už jo apdorojimą yra atsakingos didelės smegenų sritys, kurias reikia įtraukti į tyrimą.
Komanda šešiems dalyviams parodė 300 skirtingų veidų, kol skenavo jų smegenis su MRV įrenginiu. Iš gautų duomenų, kaip smegenys sureagavo į atskirus veidus, mokslininkai suformavo statistinę biblioteką ir jos dėka atkūrė matytus vaizdus.
N.Cowenas patikino, kad veido rekonstrukcijų tikslumas dar padidės su laiku ir jo įsivaizdavimu ši tyrimo priemonė galės būti naudojama, pavyzdžiui, autistų vaikų reakcijos į veidus nustatymui.
„Šis būdas – tai ne tik naujas ir perspektyvus požiūris į veido suvokimo tyrimus, bet ir „atsijungusios“ vaizduotės patirties (už kurią daugiausia atsakinga smegenų žievė), įskaitant sapnų bei prisiminimų rekonstrukcijos pagrindas“, – teigia M. Chun.
