„miniLAW“ veiksmas vyksta New Babel, paskutiniame apokalipsę ištvėrusiame mieste. Jame spaudžiasi 100 milijonų išlikusių žmonių. Naujasis Babelis – jau įprasta korporacinė distopija, kur žmonija murkdosi varge ir neoninėse šviesose. Bet staiga televizijos ekranuose pasirodo mįslingas teroristas ir paskelbia, kad Babelyje paslėpta atominė bomba. MiniLAW – Įstatymų Ministerijos – atsakomybė yra ją rasti ir nukenksminti. Tiksliau, didžioji darbo dalis paskiriama tau, šarvuotam konstebliui. Tad paskubėk, nes laikas bėga.
Kiek laiko gausi miesto ir žmonijos gelbėjimui priklauso nuo pasirinkto kampanijos sudėtingumo lygio. Pačioje pradžioje taip pat turėsi pasirinkti vieną iš trijų atsitiktinai parinktų policininkų tipų. Jie nežymiai pakeis pradinius sugebėjimus. Tarkim esi moksliukas, tad tavo skraidanti mašina yra greitesnė, bet, aiman, begrauždamas knygas ir kabelius praleidai krūvą leg days, tad tavo smūgis yra mažesnis nei tavo ūgis. O tada jau esi įspraudžiamas į power armor, įsodinamas į skraidančią mašiną ir paleidžiamas medžioti nusikaltėlių.
Naujasis Babelis yra apskritimo formos miestas, kurio centre stovi miniLAW vadavietės piramidė. Aplinkui plyti kvartalų kvadratėliai. Jei kuris kvadratėlis blyksi raudonai, vadinasi, iš jo gautas pranešimas apie nusikaltimą. Nuskrisk ten laiku ir pamatysi, kaip įvykio vietoje išsilaipina šarvuoti miniLAW pareigūnai.
Vadinasi, trukteli už svirties ir krenti žemyn.
Ir taip iš strateginio žemėlapio pereini į sidescroller žanro susirėmimus su automobilių vagimis, žudikais ir prievartautojais. Pasitraukti negalėsi tol, kol jie visi nenustos arba priešintis, arba kvėpuoti. Žaidėjas pats renkasi ar nukloti gatves lavonais, ar chuliganus tik pritvoti keliais smūgiais į (nusikalstamą) snukį. Idealiu atveju, žinoma, tiesiog priversti visus pasiduoti. Kiekvienas nusikaltėlis turi tris stulpelius, nusakančius jų būklę, tereikia vieną iš jų ištuštinti ir darbas baigtas. Raudonas žymi sveikatą, žalias - ištvermę, o mėlynas nusako psichologinę būklę. Kautynių metu dar sužinome ir nusikaltėlio vardą bei gauname psichologinį jo profilį.
Tai nėra svarbu, jei ruošiesi tiesiog šaudyt, lyg Amerikoje policininku būtum, bet norint sulaikyti neprietelių gyvą reikės įdėti daugiau darbo. Psichologinis profilis nusako sąlygas, kurias reikia įvykdyti, kad nusikaltėlis pasiduotų – daugumai vien šiurkščių žodžių nepakaks. Taip, su bailiais ar entuziastais nereikės persistengti. Kai kuriems veikėjams reikės paskatinimui įsegti porą kulkų ar porą kartų per galvą užvožti. Tačiau "karjeros" banditai ir elitas mieliau atsisveikins su gyvybe, nei su ginklais.
Tiesa, vadavietė šiaip nelabai peikia žaidėją, jei jis iššaudo visus įstatymo pažeidėjus, tačiau tokia strategija sumažins pelnomų Requisition (RQ) taškų kiekį. Ministerijoje RQ taškai priimami už gryną pinigą, o taip pat jie gali būti panaudoti kaip patirties taškai. Už juos pataisysi savo šarvus (sveikata atstatoma nemokamai), pirksi šarvų patobulinimus ir amuniciją, kuri labiau atitinka pasirinktą policininko modus operandi. RQ eikvojami ir tam, kad patobulintum savo policininko įgūdžius. Labai svarbu padaryti gerą ankstyvą investiciją į šarvus ir kitus atsparumą padidinančius patobulinimus. Tada jau būsi pasiruošęs pakankamai, kad bemaž plikais kumščiais gaujų vadeivas iš klumpių verstum.
Bešmirinėjant po nusikaltimo vietas kartais rasi įkalčių, o šie padės sudaryti keturių žaidime esančių gaujų kriminalinius profilius bei rasti jų vadavietes. Tikslas — sužinoti kurioje iš jų yra atominė bomba ir kurioje paslėptas jos deaktyvavimo kodas. Šturmuoti vadavietes sunkiau nei valyti paprastas nusikaltimo vietas, labiausiai dėl to, kad jose sėdi koks nors boso tipo netikėlis. Taip jau yra, kad stipresnius priešus ir idealiomis sąlygomis nėra lengva priveikti.
Žaidėjai šiaip skundžiasi ir dėl to kaltina „miniLAW“ valdymo schemą. Policininką išties gan sunku valdyti, net tokie paprasti dalykai kaip lakstymas ar šokinėjimas čia nesigauna natūraliai. Tačiau didžiausia problema yra ta, kad nors mušamės kairiu pelės mygtuku ir naudojame antrinį ginklą dešiniu, šaudome irgi kairiu, tik jau laikydami Space klavišą. O Shift yra naudojamas tiek slėptis priedangoje, tiek sąveikauti su aplinka. Taip išeina, kad žaidime egzistuoja artimos kovos kombinacijos, tik praktiškai niekaip neprisiruoši jų panaudoti. Ypač tada, kai į tave šaudo keli nusikaltėliai, o tu juos nori paimti ir gyvus, ir sąmoningus.
Greta muštynių ir skraidymo mašinėle yra ir krūvos pokalbių telefonu. Jie neįgarsinti, bet šioje vietoje sutinkamas rašymas suteikia daug daugiau gyvybės žaidimo pasauliui. Teks bendrauti ir su savo bendradarbiais, ir su informatoriais, ir vadovauti nuotolinėms sulaikymo procedūroms. Čia jau galima rinktis, ar būti geru policininku, ar blogu. Tik reikia turėti minty, kad kartais ministerija varys sava trasa nepaisant to, ko norėtum pats. Nepamiršk: čia gi distopija ir veikėjas iš esmės tėra fašistinio priespaudos organo sraigtelis.
Laimė, kad retro cyberpunk primenanti distopija ir nutapyta retro cyberpunk potėpiais. Žaidimo meno stilius puikiai panaudoja ribotus nepriklausomo kūrėjo resursus, perteikia atmosferą ir net įkvepia nostalgijos praeities darbams. Rėkimas ant nusikaltėlių – bene vienintelė įgarsinta šnekta žaidime – irgi tikslingai minimalistinis: atrodo, visos eilutės buvo įkalbėtos programos, ne žmogaus.
„miniLAW: Ministry of Law“ yra įdomus žaidimas ir Roboto-policininko fantazija. Jei valdymo schema būtų sutvarkyta geriau, tai galėtume laikyti jį besąlygiškai vienu geresnių praėjusių metų žaidimų. Deja, sunku dėti tiek laurų ateities policininko simuliatoriui, kurio valdymo schema priešinasi tau daugiau nei patys nusikaltėliai.
Žaidimas išleistas asmeniniam kompiuteriui, jį galima įsigyti „Steam“ žaidimų parduotuvėje.
