Apie K.Bobko mirtį pranešė Kosmoso tyrinėtojų asociacija (Association of Space Explorers), savo „Twitter“ paskyroje. Jis ėjo 86-tus metus.
Karolis 2011 m. pateko į NASA šlovės muziejų. Bet ne todėl, kad pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: 1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“. Tokio įvertinimo K.Bobko sulaukė už tai, kad su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų, debiutinių, misijų metu.
Kilęs iš Kėdainių
2015 metais interviu portalui 15min K.Bobko pasakojo, kad jo protėviai kilę iš Kėdainių (Gineitų kaimo). Seneliai iš mamos pusės emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas XX a. pradžioje. Dauguma jo pusseserių ir pusbrolių gyvena Kėdainių rajone.
„Daugiau apie juos sužinojau savo pirmosios kelionės į Lietuvą metu 2011 m., kai buvau pakviestas skaityti pranešimą konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World“. Tuomet manęs daug klausinėjo apie prosenelius. Bet aš beveik nieko nežinojau. Todėl konferencijos organizatoriai pasidomėjo mano giminės medžiu ir padėjo rasti giminaičių.
Mano mama – jauniausias vaikas šeimoje, o jos tėvai mirė, kai ji buvo dar maža, tad apie Lietuvą namuose beveik nekalbėdavom. Kiek žinau, vaikystėje ji su tėvais gyveno emigrantų iš Lietuvos rajone, o su namiškiais kalbėdavo tik lietuviškai. Bet namuose mes kalbėjomės angliškai“.
Visą 2015 metais 15min publikuotą interviu su K.Bobko skaitykite čia.
Karolis Josephas Bobko buvo amerikiečių aerokosmoso inžinierius, į pensiją išėjęs JAV karinių oro pajėgų karininkas, lakūnas bandytojas, buvęs JAV karinių oro pajėgų ir NASA astronautas. Jis buvo pirmasis JAV karinių oro pajėgų akademijos absolventas, keliavęs į kosmosą.
K.Bobko gimė 1937 m. gruodžio 23 d. Kvinse, Niujorke, ukrainietiškų ir lietuviškų šaknų turinčioje šeimoje. 1955 m. baigė Bruklino technikos vidurinę mokyklą Niujorke, 1959 m. JAV karinių oro pajėgų akademijoje įgijo mokslų bakalauro laipsnį, o 1970 m. Pietų Kalifornijos universitete – aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį.
Karjera NASA
1969 m. rugsėjį, nutraukus Pilotuojamos orbitinės laboratorijos (MOL) programą, Bobko tapo 7-osios NASA astronautų grupės nariu. Jis buvo labai sėkmingo „Skylab“ medicininio eksperimento aukštyje bandymo (SMEAT) įgulos narys – 56 dienas trukusios antžeminės „Skylab“ misijos simuliacijos metu įgulos nariai galėjo rinkti bazinius medicininių eksperimentų duomenis ir įvertinti įrangą, operacijas bei procedūras.
K.Bobko taip pat buvo astronautų pagalbinės įgulos, vykdžiusios „Apollo-Soyuz“ bandymų projektą (ASTP), narys. Šis istorinis pirmasis tarptautinis pilotuojamas skrydis į kosmosą buvo baigtas 1975 m. liepos mėn. Vėliau jis buvo Edvardso oro pajėgų bazėje vykdytų erdvėlaivio „Space Shuttle“ priartėjimo ir nusileidimo bandymų palaikymo įgulos narys.
Ruošiantis pirmajam „Columbia“ skrydžiui (STS-1), K.Bobko buvo pagrindinis astronautas bandymų ir patikros grupėje Kenedžio kosmoso centre.
Trijų kosminių skrydžių veteranas K.Bobko iš viso kosmose praleido 386 valandas. Jis buvo STS-6 (1983 m. balandžio 4-9 d.) pilotas, STS-51-D (1985 m. balandžio 12-19 d.) ir STS-51-J (1985 m. spalio 3-7 d.) misijų vadas.
1988 m. K.Bobko išėjo į pensiją iš NASA ir karinių oro pajėgų ir prisijungė prie „Booz Allen Hamilton“ firmos Hjustone (Teksaso valstija). „Booz Allen“ firmoje jis dirbo direktoriumi ir vadovavo darbams, susijusiems su žmogaus skrydžiais į kosmosą.
2000 m. K.Bobko pradėjo dirbti „SPACEHAB, Inc.“ Hjustone, Teksaso valstijoje, kur ėjo strateginių programų viceprezidento pareigas. Jis vadovavo organizacijai, kuriančiai koncepcijas, procesus ir techninę įrangą būsimoms kosminių skrydžių programoms. 2005 m. K.Bobko pradėjo dirbti „Science Applications International Corporation“ (SAIC) programos vadovu pagal NASA Ameso tyrimų centro modeliavimo laboratorijų (SimLabs) sutartį.