Išgelbėtų šimtus gyvybių
Kvinslendo universiteto ir Viktoro Čango širdies tyrimų instituto mokslininkai išbandė baltymą, vadinamą Hi1a, kaip kandidatą į vaistus, stabdančius širdies ląstelių žūtį. Širdies priepuolio metu ima trūkti deguonies, todėl ląstelių aplinka tampa rūgštinė. Tai iš esmės tampa signalu širdies ląstelėms mirti. Tačiau Hi1a gali sustabdyti šio signalo siuntimą, nors tai yra vorų nuodų baltymas.
Piltuviniai vorai yra pavojingai nuodingi, nors dešimtmečius nuo jų niekas nemirė. Taip nutiko dėl šiuolaikinių pirmosios pagalbos metodų ir priešnuodžių.
Šiuo metu nėra vaistų, kurie galėtų sustabdyti tą mirties signalą, žudantį širdies ląsteles. Tai reiškia, kad Hi1a galėtų išgelbėti šimtų tūkstančių širdies smūgio aukų gyvybes, taip pat būti naudingas transplantacijos metu.
Visada po ranka
Akivaizdu, kad širdies ląstelių išlikimas yra gyvybiškai svarbus širdies transplantacijai. Hi1a galėtų sumažinti ląstelių žūtį ir pagerinti galimybes sėkmingai perkelti ir persodinti širdį. Žinoma, jis taip pat galėtų padidinti sėkmingos transplantacijos tikimybę. Mokslininkai Hi1a baltymą išbandė su plakančiomis žmogaus širdies ląstelėmis ir pastebėjo, kad jų išgyvenamumas pagerėjo.
Vienas iš tyrimo autorių profesorius Peteris Macdonaldas Technology.org komentavo: „Paprastai, jei donoro širdis nustoja plakti daugiau nei 30 minučių iki paėmimo, jos panaudoti negalima – net jei galime laimėti papildomas 10 minučių, tai gali lemti skirtumą tarp to, ar kažkas turės širdį, ar ne. Žmonėms, kurie tiesiogine to žodžio prasme yra ant mirties slenksčio, tai gali pakeisti gyvenimą.“
Širdies priepuolio atveju Hi1a galėtų suleisti greitosios pagalbos medikai tiesiog greitosios pagalbos automobilyje. Naujieji vaistai galėtų gerokai pagerinti širdies priepuolio pasekmes ir padidinti išgyvenamumą. Tai būtų ypač svarbu kaimo vietovėse, kur kelionė į ligoninę paprastai būna ilgiausia.
Nuodai jau naudojami medicinoje. Įvairūs skirtingų gyvatės nuodai naudojami širdies ligoms ir net skausmui gydyti. Tai labai galingi junginiai, ir mokslininkai mokosi, kaip juos panaudoti taiklesniais būdais, nei numatė gamta.
