Mirusių žvaigždžių susidūrimai praskleidė mįslingų kosminių sprogimų paslapties šydą

Kas yra supernova, daugeliui skaitytojų aiškinti vargu ar reikia – tai žvaigždės sprogimas, siunčiantis signalą, kad tam tikro tipo žvaigždę ištiko mirtis. Tačiau šioje iliustracijoje vaizduojamas ne supernovos, o kilonovos sprogimas.
Šiuos kadrus užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“. Kadrai iliustruoja naują žvaigždžių sprogimo tipą – kai susilieja du itin tankūs objektai (dvi neutroninės žvaigždės arba neutroninė žvaigždė ir juodoji skylė). Kairiau esančios nuotraukos centre matoma galaktika birželio 3 d. generavo trumpalaikį
Šiuos kadrus užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“. Kadrai iliustruoja naują žvaigždžių sprogimo tipą – kai susilieja du itin tankūs objektai (dvi neutroninės žvaigždės arba neutroninė žvaigždė ir juodoji skylė). Kairiau esančios nuotraukos centre matoma / NASA/ESA nuotr.
Temos: 2 Sprogimas Supernova

Kilonova – tai dviejų nepaprastai didelio tankio kosminių objektų susidūrimas.

Kilonovą birželio 3 d. pavyko užfiksuoti kosminiam teleskopui „Swift“. Jo objektyvas užfiksavo, kai po 1/10 sekundės trukusio gama spindulių žybsnio „GRB 130603B“ tolimoje, už 4 mlrd. šviesmečių esančioje galaktikoje įsižiebė ugnies kamuolys. Po 9 dienų kitas kosminis teleskopas „Hubble“ taip pat nukreipė savo akį į tą patį dangaus tašką, kad patikrintų, ar ten nelikę kokių nors liekanų. „Hubble“ užfiksavo blausų raudoną objektą, kurio egzistavimas vėliau patvirtintas keletu savarankiškai vykdytų kitų astronomų stebėjimų.

NASA/ESA iliustr./Kilonova - sprogimas, sukeltas dviejų itin tankių žvaigždžinių objektų susiliejimo
NASA/ESA iliustr./Kilonova - sprogimas, sukeltas dviejų itin tankių žvaigždžinių objektų susiliejimo

Tai yra pirmas kartas, kai astronomams pavyko pamatyti sąryšį tarp gama žybsnio ir kilonovų, nors toks teoriškai jau buvo numatomas ir anksčiau. Astronomai sako, esą tai yra pirmas požymis, kad trumpalaikiai gama žybsniai įvyksta, kai susiduria, susiliečia, susilieja du supertankūs žvaigždiniai objektai.

Kaip viskas vyksta? Astronomai mano, kad įvykiai klostosi tokia seka:

  • Dvi dvinarę sistemą sudarančios neutroninės žvaigždės (labai didelio tankio žvaigždės) pradeda artėti viena prie kitos;
  • Sistema spinduliuoja gravitacines bangas, kurios nuribuliuoja erdvėlaikiu;
  • Šios bangos stumteli neutronines žvaigždes dar arčiau viena kitos;
  • Likus kelioms milisekundėms iki sprogimo, dvi žvaigždės „susilieja į mirties sūkurį, iš kurio išsviedžiamos ypatingai radioaktyvios medžiagos“;
  • Kilonova sprogsta detonuojant baltajai nykštukei. Nors kilonova ryški (tūkstantį kartų ryškesnė už novą), ji pasižymi tik nuo dešimtadalio iki šimtadalio vidutinės supernovos ryškio.

„Šis stebėjimas pagaliau įminė trumpalaikių gama žybsnių mįslę, – pareiškė tyrimui vadovavęs Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) astronomas Nialas Tanviras. – Daugelis astronomų, įskaitant ir mūsų grupę, surinko svarių argumentų, kad ilgalaikiai gama žybsniai (trunkantys ilgiau nei dvi sekundes) generuojami žūstant ypač masyvioms žvaigždėms. O štai apie trumpalaikių gama žybsnių etimologiją numanėme labai nedaug – tik tiek, kad juos sukelia kažkokių dviejų kosminių kūnų susiliejimas. Dabar mes turime tvirtų įrodymų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis