Nauji mokslininkų tyrimai rodo, kad ryškios Cereros dėmės tapo dar keistesnės – jos keičiasi ir Saulės šviesoje tampa ryškesnės. Anksčiau nustatyta, kad aplink šias dėmes susidaręs ir nedidelis rūkas.
Nauji tyrimų rezultatai, publikuoti „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, paremti ne Cererą pastaruoju metu tyrusio kosminio zondo „Dawn“, o nuo žemės atliktų stebėjimų duomenimis.
Naudodami 3,6 metrų skersmens teleskopą Europos Pietvakarių observatorijos astronomai pastebėjo ryškumo (albedo) pokyčius tam tikrais momentais, kai Occator krateris buvo apšviestas Saulės.
Cerera yra didžiausias Asteroidų juostos kūnas tarp Marso ir Jupiterio. Jo masė sudaro maždaug 1/3 visos Asteroidų juostos masės. Per 9 val. aplink savo ašį apsisukanti nykštukinė planeta yra 950 km skersmens ir ilgą laiką buvo laikoma asteroidu. 1801 m. sausio 1 d. ją atrado italų astronomas Giuseppe Piazzis, pamanęs, kad tai – planeta. Stebint iš Žemės, šio dangaus kūno ryškis kinta nuo 6,7 iki 9,3 – taigi, plika akimi Cerera nėra matoma.
