Ohajo valstijos universiteto mokslininkai ištyrinėję 154 pykčio analizes atrado mažai įrodymų, kad intensyvaus pykčio išraiška padeda nusiraminti. Kai kuriais atvejais, priešingai, – tai gali iššaukti dar didesnį pykčio priepuolį.
„Manau, kad tikrai svarbu sugriauti mitą, kad jei pyksti, turėtum „nuleisti garą“, – geriau atsikratyti to, kas slegia“, – sakė Ohajo universiteto komunikacijų ir psichologijos profesorius Bradas Bushmanas.
Gali sustiprinti neigiamas emocijas
Tačiau tai nereiškia, kad pyktį reikėtų ignoruoti. Refleksija gali padėti suprasti, kodėl mes pykstame, ir atkreipti dėmesį į susikaupusias problemas. Tai taip pat gali padėti priimti savo emocijas ir pripažinti jų svarbą, o tai svarbus pirmasis žingsnis suprantant savo emocijas.
Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad daugelis žmonių bando įveikti pyktį fiziniu krūviu, kas gali būti naudinga sveikatai, tačiau greito rezultato tai neužtikrina.
Apžvelgtuose tyrimuose iš viso dalyvavo 10 189 dalyviai, atstovaujantys įvairaus amžiaus, lyčių, kultūrų ir etninių grupių atstovus. Išvados rodo, kad tiek pyktis, tiek fizinis aktyvumas gali sukelti fiziologinį sujaudinimą, o jei tai nėra suvaldoma, tai gali tik sustiprinti neigiamas emocijas.
„Norint sumažinti pyktį, geriau užsiimti veikla, kuri sumažina susijaudinimo lygį, – sakė B.Bushmanas. – Nepaisant to, ką siūlo populiarus posakis, net bėgimas nėra veiksminga strategija, nes tai padidina susijaudinimo lygį, nėra produktyvu.“
Virdžinijos Sandraugos universiteto mokslininkė Sophie Kjærvik sakė, kad šį tyrimą iš dalies įkvėpė „pykčio kambarių“ populiarumas: žmonės moka pinigus už tai, kad daužytų daiktus, tikėdamiesi „išlaisvinti“ pyktį.
„Norėjau paneigti pykčio išraiškos teoriją kaip efektyvų būdą su juo susidoroti“, – aiškino S.Kjærvik.
Kaip susidoroti su pykčiu?
Grupė parengė apžvalgą remdamasi dviejų veiksnių afekto teorija (Schachter-Singer), kuri pyktį (ir visas kitas emocijas) apibūdina kaip dviejų dalių reiškinį, kurį sudaro fiziologinis ir pažintinis komponentas.
Esą žmogaus emocija priklauso nuo to, kaip jis interpretuoja fiziologinius pokyčius, o ne tik nuo pačių fiziologinių reakcijų. Tai reiškia, kad mes patiriame emocijas ne tik dėl fizinių kūno pokyčių, bet ir dėl to, kaip mes juos suvokiame ir kokią prasmę suteikiame konkrečioje situacijoje.
Pavyzdžiui, jei žmogus patiria dažnesnį širdies plakimą, jis gali tai interpretuoti kaip susijaudinimą, jei jis yra linksmai nusiteikęs, arba kaip pyktį, jei jis susierzino.
Tyrime buvo nagrinėjamos tiek susijaudinimą didinančios, tiek jį mažinančios veiklos – nuo bokso, dviračių sporto ir bėgiojimo iki gilaus kvėpavimo, meditacijos ir jogos.
Nustatyta, kad raminanti veikla sumažino pyktį. Veiksminga susijaudinimą mažinanti veikla apėmė lėtos tėkmės jogą, sąmoningumą, progresyvų raumenų atpalaidavimą, diafragminį kvėpavimą.
„Buvo tikrai įdomu pamatyti, kad atsipalaidavimas gali būti tokie pat veiksmingi kaip ir tokie metodai kaip meditacija, – sakė S.Kjærvik. – Akivaizdu, kad šiandieninėje visuomenėje visi susiduriame su dideliu stresu, ir mums reikia būdų, kaip su juo susidoroti.“
Tam tikra fizinė veikla, anot B.Bushmano, gali būti naudinga širdžiai, tačiau tai tikrai nėra geriausias būdas sumažinti pyktį.
„Supykę žmonės nori išsilieti, tačiau tyrimai rodo, kad bet koks palengvėjimas, kurį patiriame išsikraudami, iš tikrųjų sustiprina agresiją.“
Norint išaiškinti šias išvadas, reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau kol kas mokslininkai teigia, kad nusiraminimo metodai – net ir paprasčiausi, kaip skaičiavimas iki 10 – yra geriausi būdai susitvarkyti su pykčiu.
„Jums nereikia būtinai užsirašyti pas kognityvinės elgesio terapijos specialistą, kad susitvarkytumėte su pykčiu. Galite nemokamai atsisiųsti nemokamą programėlę į savo telefoną arba, jei reikia pagalbos, rasti „YouTube“ vaizdo įrašų“, – sakė S.Kjærvik.
Tyrimas buvo paskelbtas „Clinical Psychology Review“ žurnale.
