Fago (bakteriofagų) terapija – tai virusų naudojimas patogeninėms bakterijoms išnaikinti. Šis būdas gali būti perspektyvia alternatyva siekiant susidoroti su šiuolaikiniams vaistams atspariomis infekcijomis.
Nors virusai, kurie kovoja su bakterijomis, atrodo lyg iš mokslinės fantastikos filmo, tačiau fago terapija buvo naudojama dešimtmečius Rusijoje ir Gruzijoje. O šiuo metu Vakarams išgyvenant atsparumo antibiotikams krizę, pasaulis vėl prisiminė šį seną metodą.
Nukonkuruoti antibiotikų
Nors fago terapijos nauda buvo pripažinta prieš daugiau nei 100 metų, ji netapo gydymo priemone Vakarų Europoje dėl „stebuklingų vaistų“ atradimo, kurie mums yra žinomi kaip antibiotikai. Labiausiai jie išplito Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau yra aktyviai naudojami ir šiuo metu.
Skirtingai nei antibiotikai, specifiniai fagai yra veiksmingi tik tam tikrų patogeninių bakterijų naikinime. Todėl taikant šią terapiją gydytojas turi žinoti, kuri bakterijų rūšis sukėlė ligą ir pagal tai parinkti fagus.
Specifinis fagų pobūdis nulėmė prastą jų funkcionavimo supratimą, todėl medikai į tokį gydymo metodą ilgą laiką žiūrėjo nepatikliai.
Nors po Pirmojo Pasaulinio karo buvo padaryta tam tikra fagų tyrimų pažanga, tačiau didžiausių šio metodo šalininkų Felixo D'herelle ir George'o Eliava planus atidaryti didelį fagų terapijos centrą Gruzijoje nutildė Stalinas ir apskritai politinis klimatas, kuris tuo metu nebuvo labai palankus mokslinei veiklai.
Dėl to fago terapija keletą dešimtmečių buvo „pamiršta“ ir vėl atrasta po 40 metų. Tuo metu ja vėl susidomėjo naujos kartos mokslininkai bei investuotojai.
Fagai – taiklūs žudikai
Šiuo metu tiek žinios apie mikrobiologiją, tiek supratimas apie fagų ir bakterijų sąveiką yra žymiai pasikeitę. Mes taip pat žinome, kad fagai dirbdami drauge su antibiotikais gali žymiai efektyviau išnaikinti bakterijas.
Šiandien mes taip pat daugiau suprantame apie fago evoliuciją ir jo galimą vaidmenį infekcijų metu. Pavyzdžiui, nors patogeninės bakterijos gali tapti atspariomis fagams (kaip ir antibiotikams), tačiau šie gali taip pat vystytis ir tapti efektyvesniais.
Kaip fagai tai sugeba padaryti – vis dar neaišku, tačiau virusai išlaiko savo ilgalaikį efektyvumą dėl natūralios atrankos. Jie taip pat gali būti „apmokomi“ ir veikti bakterijas būtent taip, kaip reikia.
Fagai taip pat yra vieni iš gausiausių organizmų grupių Žemėje. Jie aptinkami visur, o ypač daug – jūros vandenyse. Tai reiškia, kad klinikiniam naudojimui jų gauti yra išties nesudėtinga.
Atgal į ateitį
Taigi, ar yra galimybė fagus panaudoti kliniškai?
Juos galima naudoti kaip kraštutinę gydymo priemonę, jei niekas kitas neveikia. Tokiu atveju bus nusižengta Helsinkio deklaracijai (etikos principams, kurie sulaiko medicinos bendruomenę nuo eksperimentų su žmonėmis). Arba galima vykti į Gruziją ir gydytis Eliavos instituto įkurtame „Fago terapijos centre“.
Kitu atveju fago terapija yra nelegali medicinos praktika Vakarų Europoje. Taip bus tol, kol neatversime durų platesniems šio metodo tyrimams Europoje ir visame Vakarų pasaulyje. Europos Sąjunga jau yra finansavusi fagų tyrimo projektą, kuris koncentruojasi į apdegusių aukų gydymą. Jų metu yra lyginama, kaip su odos infekcijomis kovoja antibiotikai ir fagai. Tikimasi, kad šie klinikiniai tyrimai pateiks daugiau mokslinių įrodymų nutiesiančių kelią link fago terapijos įteisinimo ir platesnio panaudojimo.
Straipsnis išspausdintas žurnale „The Conversation“. Jo autorius evoliucinės biologijos specialistas Ville Friman (Jorko universitetas).
