Tokios tendencijos atsispindi Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitoje, kurią sudarė Europos Komisija (EK).
Joje nurodoma, kad Lietuva yra viena pirmaujančių Europoje pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio infrastruktūros rodiklius: dauguma interneto linijų palaiko iki 100 megabitų per sekundę spartą, o didesnės spartos linijų dalis sudaro 9,4 proc. (ES vidurkis – 1,3 proc.).
Naudotis nepopuliaru
Tačiau žmonės galimybėmis naudojasi vangiai: plačiajuosčio ryšio linijų skverbtis siekia tik 22,6 proc. (ES vidurkis – 27,7 proc.), o plačiajuosčiu ryšiu Lietuvoje pernai naudojosi 57,2 proc. namų ūkių (ES vidurkis – 67,3 proc.).
Panaši situacija ir mobiliojo ryšio rinkoje: mobiliojo ryšio operatoriai 3G ryšiu pernai buvo padengę 80 proc. Lietuvos teritorijos, tačiau šio ryšio skvarba siekė tik 29,6 proc. (ES – 43,1 proc.), o internetu mobiliajame telefone naudojosi vos 4,2 proc. gyventojų (ES – 11,8 proc.).
Turi pasikeisti kartos
Nors infrastruktūros panaudojimas dar sąlyginai mažas, pastebimas jo augimas.
„Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra Lietuvoje labai aktyviai vykdoma būtent pastaraisiais metais. Sukūrus infrastruktūrą, jos realus įdarbinimas auga palaipsniui. Jis didele dalimi priklauso nuo dviejų veiksnių: kaip ją įdarbina operatoriai, teikiantys paslaugas galutiniams vartotojams, ir kiek patys potencialūs vartotojai yra suinteresuoti naudotis šiomis paslaugomis“, – pastebi Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė.
Visgi interneto paslaugų tiekėjai teigia, kad augimas ne toks didelis, kaip norėtųsi. „Pačių interneto vartotojų skaičius pastaruoju metu stabilizavosi ir per metus jų pagausėja vos keliais procentais. Tikėtina, jog tokia tendencija tęsis ir artimiausiu metu, interneto naudotojų augimą lems iš esmės tik kartų kaita“, – sakė TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.
Pasigenda skatinimo
Internetu nėra naudojęsi per trečdalį lietuvių, daugiausia tai – vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys, kaimo vietovėse gyvenantys žmonės, taip pat neįgalieji. Siekiant paskatinti juos naudotis internetu vykdomos įvairios viešinimo kampanijos, rengiami mokymai, žmonės nemokamai internetu gali naudotis bibliotekose.
Interneto tiekėjai mano, kad valstybė galėtų labiau skatinti investicijas į nutolusius regionus, taip pat didelės reikšmės turėtų viešųjų paslaugų perkėlimas į internetą. „Palyginamieji šalių tyrimai rodo, jog Lietuvos valstybinės institucijos savo veikloje neišnaudoja sukurtų technologinių ir infrastruktūrinių priemonių. Nepaisant deklaruojamų investicijų skatinimo priemonių, į elektroninę erdvę perkelta tik nedidelė dalis viešųjų paslaugų“, – teigia N.Ivanauskas.
Stinga viešųjų paslaugų
Kad viešųjų paslaugų internete trūksta, patvirtina ir EK skaičiai. Tyrimo duomenimis, su viešojo sektoriaus institucijomis internetu per metus bendravo tik 30 proc. gyventojų (ES – 41 proc.). Verslo sektoriuje situacija kardinaliai skiriasi – su viešojo sektoriaus institucijomis internetu bendrauja net 98 proc. įmonių.
„Viena priežasčių galėtų būti tai, kad verslas, naudodamasis administracinėmis e. paslaugomis, atlieka daug įvairių privalomų procedūrų, atsiskaitymų viešojo sektoriaus institucijoms (pvz. mokesčių deklaravimas, duomenų perdavimas „Sodrai“). Tuo tarpu ne visiems gyventojams administracinės paslaugos yra svarbios ar reikalingos jų kasdieninei veiklai, dažnai jos susijusios su tam tikru gyvenimo įvykiu (darbo paieška, stojimas į aukštąją mokyklą, verslo įmonės steigimas, kt.), o reguliariai privalomų veiksmų (tokių, kaip pajamų deklaravimas) yra mažiau. Kita sritis – viešosios paslaugos, pvz., registravimasis pas gydytoją ar knygos paieška bibliotekoje elektroniniu būdu – šios paslaugos reikalingos daugeliui“, – teigė I.Žilionienė.
Informacija apie ES lėšomis sukurtas ir veikiančias elektronines viešąsias ir administracines paslaugas, jų naudojimo ypatumus skelbiama IVPK prižiūrimoje svetainėje Prisijungusi.lt.
