15min tęsia straipsnių ciklą „Mokslas apie...“, kuriame mokslininkai atsakys į svarbius ir aktualius klausimus įvairiomis temomis – nuo sveikatos iki kosmoso.
JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) mokslininkai naujai paskelbtoje ataskaitoje paragino nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir prisitaikyti prie žmogaus sukeltos klimato kaitos. JT vadovas Antonio Guterresas pabrėždamas situacijos rimtumą šią ataskaitą pavadino „žmonijos išgyvenimo vadovu“.
Tačiau pastarojo meto tendencijos nerodo, kad pasaulis eina teisinga linkme: nors dėl COVID-19 pandemijos paskelbti apribojimai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažino, grįžus į įprastą gyvenimo ritmą, anglies dioksido kiekis Žemės atmosferoje pasiekė rekordinius skaičius.
Kaip pastebi Vilniaus universiteto klimatologas doc. dr. Justas Kažys, Žemę šiuo metu galima prilyginti šalto vandens stiklinei, į kurią staiga įpilta verdančio vandens ir viskam maišantis atsiranda sunkiai prognozuojamas chaosas.
„Mūsų Žemė taps tokia, kur per vieną dieną sulauksime ir +20 laipsnių pagal Celsijų temperatūros, ir sniego, ir kritulių“, – teigė mokslininkas.
Tačiau nors klimato kaita pirmiausia aptariama globalinio atšilimo kontekste, padidėjusi temperatūra ne vienintelis pokytis, kurio sulauksime ateityje. Kaip teigia J.Kažys – visi procesai Žemėje yra tarpusavyje susiję, tad kalbant apie klimato krizę koncentruotis vien į šiltėjantį orą nėra teisinga.
Klimato kaitai reikalaujant platesnių diskusijų ir daugiau dėmesio ne tik iš politikų, bet ir visuomenės, pastebimas nuomonių susiskaldymas. Kol klimato kaitos aktyvistai skatina imtis veiksmų, klimato kaitos skeptikai neigia ne tik klimato krizės pasekmes, bet ir klimato kaitos antropogeninę, atsiradusią dėl žmonių veiklos, kilmę.
15min klimatologas paaiškino, kodėl mokslininkai teigia, kad klimato kaitą sukėlė žmonės ir kokio ateities pasaulio galime tikėtis.
