15min tęsia straipsnių ciklą „Mokslas apie...“, kuriame mokslininkai atsakys į svarbius ir aktualius klausimus įvairiomis temomis – nuo sveikatos iki kosmoso.
Nors apie miego procesus žinoma labai daug – nuo to, kokiomis sąlygomis geriausia miegoti, iki to, kiek miego paroje reikia žmogui – iš tiesų yra dar daugybė klausimų, į kuriuos mokslininkai stengiasi atsakyti. Vienas iš jų – sapnai.
Sapno perėmimas į savo rankas vadinamas sąmoningu sapnavimu – šio proceso metu žmonės susivokia, jog sapnuoja, tad tampa sąmoningi, bet neprabunda. Kadangi sapnų pasaulyje negalioja mums žinomi fizikos dėsniai, atsiveria beribės galimybės – sąmoningo sapno metu galima veikti viską, pradedant skraidymu.
Tačiau, anot psichologo, sapnų tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko Tado Stumbrio, sąmoningi sapnai gali tapti ne tik pramoga, bet ir savęs pažinimo bei įgūdžių tobulinimo įrankiu.
„Pažiūrėjus, kas su mumis vyksta tiek mūsų smegenyse, tiek su visa kita fiziologija, tai viskas yra apdorojama labai panašiai ir, galima sakyti, mūsų smegenims nėra labai didelio skirtumo, ar kažkas nutiko sapne, ar kažkas nutiko iš tikrųjų“, – pasakojo T.Stumbrys.
15min mokslininkas papasakojo, ar verta pasitikėti miego sekimo programėlėmis, kokius sveikatos sutrikimus gali indikuoti sapnai ir kaip įvaldyti sąmoningą sapnavimą.
