Mokslininkai 350 tūkst. kartų metė monetą: tikrino, ar galimybė atsiversti „herbui“ ir „skaičiui“ vienoda

48 Amsterdamo tyrėjų komanda kurį laiką mėtė monetas ir nustatė, kad šio atsitiktinio žaidimo rezultatai gali būti ne tokie atsitiktiniai, kaip dauguma mano.

Dar 2000-ųjų pradžioje buvo apskaičiuota, kad egzistuoja 51 proc. tikimybė, kad moneta nukris ta puse, kuri metant yra nukreipta į viršų.

Siekdami empiriškai patikrinti šią hipotezę, Amsterdamo universiteto tyrėjų grupė ėmėsi mesti protu nesuvokiamą kiekį monetų. Per daugelį dienų 48 skirtingi žmonės metė 46 skirtingas monetas. Galiausiai tyrėjai surinko 350 757 monetų metimus.

„Mes radome daugybę įrodymų, kad, jei monetą pradedate mėtyti skaičiumi į viršų, labiau tikėtina, kad ji nukris skaičiumi į viršų, ir atvirkščiai. Kokio dydžio yra šališkumas? Nedidelio“, – paaiškino paaiškino vienas iš pagrindinių tyrėjų Frantisekas Bartosas.

Galbūt labiausiai stebino skirtingų monetų mėtytojų tos pačios pusės šališkumo skirtumai. Tik 10 iš 48 dalyvių mesdami monetą pirmenybę teikė „herbui“ – t.y. ją būdavo nukreipę jį į viršų prieš mesdami monetą.

Tačiau ar šis šališkumas iš tikrųjų ką nors reiškia?

Pasak Sidnėjaus technologijos universiteto Matematikos ir fizinių mokslų mokyklos matematikos ir fizikos mokslų specialisto Stiveno Vudkoko, ne visai. Šis mokslininkas nedirbo prie naujojo tyrimo. Jis sako, kad tyrime pastebėto poveikio dydis yra toks mažas, kad vargu ar turėtų reikšmės bet kokiame realiame monetos metimo scenarijuje.

„Daugeliu atvejų, kai metama moneta, metantysis sąmoningai nepadeda monetos ant nykščio į vieną ar kitą pusę. Tai savaime yra labai stipri atsitiktinumo forma, į kurią šiame tyrime neatsižvelgiama“, – sakė S.Vudkokas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į 2009 m. atliktą tyrimą, kuriame keliamas klausimas, kiek atsitiktinis yra monetos metimas. Šio tyrimo metu 13 tiriamųjų turėjo mesti kuo daugiau „skaičių“. Kiekvienas tiriamasis galėjo lengvai ir subtiliai manipuliuoti monetos metimu taip, kad daugumoje metimų pirmenybė būtų teikiama „skaičiui“, o ne „herbui“.

Šie 2009 m. rezultatai verčia abejoti, ar naujausio tyrimo dalyviai galėjo sąmoningai ar nesąmoningai manipuliuoti rezultatais, rinkdamiesi „herbas“ ar „skaičius“ bus viršuje prieš metant monetą.

Galiausiai F.Bartosas su kolegomis daro išvadą, kad priimant sprendimus dėl didelių statymų monetą metančiam asmeniui tikriausiai geriausia nuslėpti monetos pradinę padėtį. Tačiau, S.Vudkoko požiūriu, dauguma realaus pasaulio monetų metimo scenarijų nesuteikia galimybės pastebėti ar pakeisti monetos pradinę padėtį, todėl šios nedidelės išvados yra gana nereikšmingos kasdieniame gyvenime.

„Esu kvalifikuotas futbolo teisėjas ir galiu sąžiningai pasakyti, kad nė karto nepastebėjau, ar prieš mesdamas monetą padėjau ją ant nykščio „skaičium“ ar „herbu“ į viršų, – pažymėjo jis – realybėje niekada nesužinočiau pradinės monetos padėties, todėl tikėtina, kad realesnis žmonių elgesio modelis yra 50/50.“