Tyrimas rodo, kad didžiausias pasaulyje atogrąžų miškas praranda gebėjimą atsigauti augmeniją po patirtų sausrų, gaisrų ir miškų kirtimo padarytos žalos.
Dideli plotai gali virsti retai apaugusia mišku savana, kuri daug prasčiau nei atogrąžų miškai sugeria anglies dioksidą iš oro, rašo BBC.
Milžiniški miškai sulaiko anglį, kuri kitu atveju prisidėtų prie visuotinio atšilimo.
Tačiau ankstesni tyrimai parodė, kad kai kuriose Amazonės dalyse anglies dioksido dabar išmetama daugiau, nei jo gali būti absorbuota.
„Medžiai praranda sveikatą ir gali priartėti prie kritinio taško – iš esmės, masinio medžių nykimo“, – BBC sakė Ekseterio universiteto daktaras Chrisas Boultonas.
Prognozuojama, kad prasidėjus šiam procesui, gali praeiti vos keli dešimtmečiai, kol „didelė Amazonės dalis“ pavirs savana – visiškai kitokia ekosistema, sudaryta iš pievų ir medžių.
Amazonėje sukaupta daug anglies dvideginio, kuris pateks į atmosferą, o tai dar labiau prisidės prie temperatūros didėjimo ir ateityje turės įtakos vidutinei pasaulinei temperatūrai.
Mokslininkų teigimu, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, jau išnyko maždaug penktadalis atogrąžų miškų.
„Tikėtina, kad miškų kirtimas ir klimato kaita yra pagrindiniai šio nykimo veiksniai“, – BBC sakė Miuncheno technikos universiteto profesorius Niklas Boersas.
Išvados, pagrįstos 1991-2016 m. palydoviniais duomenimis ir paskelbtos žurnale „Nature Climate Change“.