Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) direktorė Žaneta Stasiškienė ir docentas Visvaldas Varžinskas pasakoja, kaip šios permainos veikia įmones ir kokią reikšmę turi tvarumo vadovai šiuolaikinėje verslo aplinkoje.
Tvarumo skyriai, tvarumo vadovai
V.Varžinskas pabrėžia, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pastebimas tvarumo skyrių įmonėse ir korporacijose įsteigimas, kuris yra reikšmingas žingsnis siekiant tvarios veiklos.
„Tvarumas tampa vienas iš neišvengiamų įmonės vadybos ir valdymo aspektų, lygiaverčiu kokybei ar saugai. Tvarumo kriterijų valdymas yra vienas iš būdų suvaldyti tam tikras rizikas, susijusias su brangstančiomis žaliavomis, efektyviu jų vartojimu ir generuojamų atliekų mažinimu. Vis dažniau pasitaiko, kad įmonės patiria didelį spaudimą iš tiekimo grandinės ir tiekimo grandinėje kyla labai daug įvairių rizikų, kurias būtina valdyti, kad įmonė galėtų išlikti konkurencinga ir atsakinga rinkoje“, – pabrėžia KTU mokslininkas.
Jo kolegė Ž.Stasiškienė akcentuoja naujos pareigybės – tvarumo vadovų – kompetencijas, būtinas veiksmingai tvarumo strategijai:
„Tvarumo vadovas turi aiškiai suprasti procesus vykstančius įmonėje ir gebėti tinkamai iškomunikuoti įmonės veiklos rezultatus. Jis turėtų turėti komunikacinių gebėjimų, bet pagrindinė jo kompetencija turi būti aiškus supratimas kas ir nuo ko priklauso. Tai yra svarbu, nes tvarumo klausimai įmonėje yra labai platus ir įvairiapusiškas procesas, apimantis ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius bei ekonominius aspektus“, – tvirtina KTU APINI vadovė.
Tampa privalomos tvarumo ataskaitos
Nuo 2024 metų įsigaliosiantys Europos Sąjungos (ES) tvarumo atskaitomybės standartai reikalaus, kad įmonės teiktų tvarumo ataskaitas, taps privalomi vis didesniam įmonių ratui.
Šis reikalavimas leidžia ne tik stebėti, bet ir skatinti tvarumo integraciją įmonėse, o Ž.Stasiškienė pabrėžia šio proceso svarbą.
„Ataskaitos turi būti naudojamos kaip strateginio ir sisteminio proceso tobulinimo įrankis, padedant įmonei suprasti ir geriau valdyti savo išteklius. Tai turėtų ne tik atitikti teisinius reikalavimus, bet ir skatinti įmones aktyviau dalyvauti tvarumo iniciatyvose, taip pat geriau komunikuoti savo klientams ir investuotojams apie atliekamus tvarumo veiksmus“, – sako ji.
Galimybė sustiprinti pozicijas
Abu ekspertai sutinka, kad naujieji tvarumo reikalavimai kelia tiek iššūkius, tiek atveria naujas galimybes. KTU mokslininkas V.Varžinskas teigia, kad šie reikalavimai skatina įmones ieškoti ilgalaikių naudų.
„Tvarumo reikalavimai skatina įmones mąstyti apie ilgalaikę naudą, o ne tik apie trumpalaikius finansinius iššūkius. Tai yra galimybė ne tik atitikti aukštesnius standartus, bet ir patobulinti savo veiklos efektyvumą, taip pat mažinti neigiamą poveikį aplinkai“, – teigia jis.
Ž.Stasiškienė pažymi, kad sąmoningai tvariai veikiančios įmonės sugeba ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti savo pozicijas rinkoje.
„Tai yra galimybė parodyti rinkai, kad įmonė yra atsakinga ir pasiruošusi ne tik laikytis reikalavimų, bet ir aktyviai dalyvauti tvarumo skatinimo procese“, – aiškina Ž.Stasiškienė.
Svarbus mokslo indėlis
Tvarumo temos yra ne tik aktualios, bet ir būtinos šiuolaikinėje verslo aplinkoje. KTU APINI atlieka svarbų vaidmenį, rengdamas būsimus specialistus, kurie padės formuoti tvarų rytojų tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
KTU Aplinkos inžinerijos instituto magistro studijų programa „Darnus valdymas ir gamyba“ rengia specialistus, kurie aktyviai prisideda prie tvarumo sprendimų įgyvendinimo verslo sektoriuje.
Programos vadovas, KTU mokslininkas Edgaras Stunžėnas aiškina, kad šios programos absolventai atsineša platų, tarpdisciplininį ir nestandartinį požiūrį į poveikio aplinkai mažinimą, apimantį aplinkosauginių projektų rengimą, tvaresnių produktų ir paslaugų kūrimą, gamybos procesų optimizavimą, aplinkos vadybos sistemų diegimą ir socialinės atsakomybės ataskaitų rengimą.
Jo teigimu, programos turinys nuolat atnaujinamas, reaguojant į tvarumo ir gamybos valdymo aplinkos pokyčius.
„Dėl glaudaus ryšio su tarptautiniais projektais, programa yra nuolat atnaujinama, todėl jos turinys jau prisitaikęs prie šiuolaikinės tvarumo aplinkos,“ – sako E.Stunžėnas.
Pasak jo, šie pavyzdžiai rodo, kad tvarumas Lietuvoje skatina tiek verslo, tiek akademinius sektorius ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų, kurie ne tik atitinka tarptautinius standartus, bet ir prisideda prie ilgalaikės šalies plėtros.
