„Vien Harvardo miške rastų virusų morfotipų gausybė kelia abejonių dėl mūsų dabartinio supratimo apie virosferą ir jos struktūrinį heterogeniškumą“, – rašo tyrimo autoriai, kuris dar nebuvo recenzuojamas.
Keistos virusų dalelės pasižymi ne mažiau keistais priedais ir vidinėmis struktūromis, kai kurios iš jų dar niekada nebuvo pastebėtos ir gali rodyti naujus būdus, kaip virusai sąveikauja su savo šeimininkais.
Tai vamzdiniai išsikišimai, pluoštai, vidiniai kanalai, dvigubos kapsidės (baltyminis viruso apvalkalas) ir uodegos, dėl kurių virusai buvo pavadinti įmantriais vardais, pavyzdžiui, „vėžlio“, „kirpimo“ ir „Kalėdų žvaigždės“ virusais.
Į virusus panašios dalelės yra kilusios iš virusų ir yra labai panašios į juos, nors neturi genetinės medžiagos ir negali užkrėsti ląstelės šeimininkės. Vis dėlto tyrimo autoriai teigia, kad rastas dideles galima drąsiai vadinti „virusų dalelėmis“.
Tyrimo rezultatai rodo, kiek daug dar turime sužinoti apie keistą ir nuostabų milžiniškų virusų pasaulį, kurį, kaip tikisi mokslininkai, dabar bus įkvėpti tyrinėti ir kiti. Juos ypač domina tyrimas, ar ši nepaprasta įvairovė būdinga tik dirvožemio ekosistemoms, ar vandens aplinkoje taip pat gausu milžiniškų virusų dalelių.
