Viena iš svarbiausių atsinaujinančios energetikos problemų – tokia energija gaminama ne nuolatos ir stabiliai, o „kaip sąlygos leidžia“. Šią problemą galėtų išspręsti masyvi, pigi ir ilgaamžė akumuliatoriaus konstrukcija, kurioje būtų galima saugoti energiją visam miestui.
Dabar dažniausiai naudojami ličio akumuliatoriai. Jie teikia energiją ir elektromobiliams, ir elektros prietaisams. Visa tai dėl didelio ličio akumuliatorių našumo, energijos talpumo ir mažos masės. Tačiau norint saugoti viso elektros tinklo energiją, litis yra pernelyg brangus elementas, o kai kalbama apie akumuliatoriaus viso miesto energijos poreikiams sukūrimą, dydis ir masė nėra tokie svarbūs veiksniai, kaip kaina, saugumas ir patikimumas.
Gerų naujienų sulaukėme iš Masačusetso technologijos instituto (MIT), kur tyrėjai rado pigų, efektyvų ir ilgalaikį būdą prikelti seno tipo – prieš 50 metų sugalvotus – druskų lydalų (natrio-sieros, natrio-nikelio) akumuliatorius, kuriuose elektrodai yra karšti.
Elektrodai turi būti perskirti specialia, tik tam tikras molekules praleidžiančia membrana. Anksčiau membranos būdavo gaminamos iš plono aliuminio oksido sluoksnio, tačiau komerciniam tokių akumuliatorių naudojimui koją kišo tai, kad aliuminio oksido membranos yra labai trapios.
MIT mokslininkai surado kitą elektrodų atskyrimo būdą, kai naudojamas paprastas plieninis tinklelis, padengtas titano nitridu. Įprasta membrana molekules atskiria pagal jų fizinius parametrus. Paprastai tariant, atsijoja medžiagas membranos akutėmis. Tuo tarpu plieninis tinklelis skirsto jas savo pagal elektrines savybes ir yra daug ilgaamžiškesnis.
Toks patobulinimas gali suteikti miestams saugią ir paprastą atsinaujinančios energijos panaudojimo galimybę.
