Skirtingai nei mums jau žinomos vakcinos, kurios duodamos esantiems didelės ligos rizikos zonoje, ši potenciali vakcina gali būti duodama jau sergantiems.
Gydymo metu mažos dalelės, kurių sudėtyje yra iš paciento vėžinių ląstelių išgautos RNR, perduodamos į paciento imuninę sistemą, taip ją paskatinant kovoti su vėžiu.
Vien pakeitę RNR šiose dalelėse mokslininkai teoriškai gali mobilizuoti imuninę sistemą prieš bet kokios rūšies vėžį.
„Tokias vakcinas gaminti nebrangu ir iš esmės bet koks auglio antigenas gali būti užkoduojamas RNR“, – „Nature“ rašo tyrimo vadovas Johannesas Gutenbergas iš Mainzo universiteto Vokietijoje.
Imunoterapija, kurios metu paciento imuninė sistema atakuoja vėžį, nėra nauja – mokslininkai ją naudojo įvairių vėžio rūšių gydymui ir pasiekė puikų rezultatų. Tačiau iki šiol tai daryta genų inžinerijos būdu kuriant specialias vėžį puolančias imunines ląsteles laboratorijoje, kurios vėliau būdavo įšvirkščiamos atgal į paciento kūną. Tai – ilgas ir daug kainuojantis procesas.
Naujoji technika panaudojus laboratorijoje sukurtą vakciną organizmo imunines ląsteles supažindina su vėžio DNR. Šis būdas kur kas mažiau invazinis ir gali būti nukreiptas prieš bet kokias vėžio rūšis.
Imuninė sistema vėžio ląstelių negali atpažinti todėl, kad jos labai primena įprastines organizmo ląsteles. Manydama, kad vėžio ląstelės yra organizmo ląstelės, imuninė sistema jų nepuola.
Todėl sukūrus vakciną visuomet reikia naudoti antigeną – svetimkūnio molekulę, kuri veikia tarsi „nuotrauka“, organizmo imuninei sistemai leidžianti atpažinti svetimkūnius.
„Vakcinos su antigenais, kurie taip pat išreikšti ir sveikame audinyje, sukelia tik labai menką imuninį atsaką, – rašoma tyrime. – Stipraus imuninio atsako galima laukti tik tuomet, kai vėžio ląstelės išreiškia antigenus, kurie paprastai nėra išreiškiami organizmo ląstelėse.“
Būtent tokio tipo specifinį antigeną nauja vakcina ir turi pristatyti į imuninę sistemą. Ji veikia padengdama vėžio RNR paprasta, riebia rūgšties membrana, kuri įgauna šiek tiek neigiamą krūvį. Kai vakcina įšvirkščiama pacientui, ji per elektrinį krūvį nukreipiama į dendritines imuninės sistemos ląsteles blužnyje, limfmazgiuose ir kaulų čiulpuose.
Šios dendritinės ląstelės tuomet „parodo“ vėžines RNR organizmo T ląstelėms. Pastarųjų tikslas yra išnaikinti kūne esančias vėžines ląsteles.
Vokietijos mokslininkų komandai tai ir pavyko padaryti ankstyvuose bandymuose su pelėmis. Gavusi vakciną imuninė sistema galėjo kovoti su agresyviai augančiais augliais.
Žinoma, su pelėmis pasiekti rezultatai dar nereiškia, kad visus tyrimus galima automatiškai pritaikyti žmonėmis, todėl ateityje reikės atlikti daugiau bandymų, tačiau pirminiai rezultatai suteikia daug vilčių.
Mokslininkai neseniai išmėgino vakciną su trimis melanoma sergančiais pacientais. Esminis vakcinos tikslas buvo išsiaiškinti, ar ją su žmonėmis naudoti saugu, o ne patikrinti jos efektyvumą. Iki šiol pastebėtas šalutinis poveikis buvo menkas, pavyzdžiui, peršalimas, kuris yra nepalyginamai geriau nei kitos chemoterapijos gydymo sukeliamos pasekmės.
Per 12 mėnesių mokslininkai sieks atlikti daugiau rezultatų, kad įsitikintų vakcinos saugumu. Jei viskas klosis gerai, bus pradėti didesni klinikiniai tyrimai.