Per 400 km nuo Vakarų Afrikos krantų nutolusiam krateriui duotas Nadiro pavadinimas. Mokslininkų teigimu, šio kraterio tyrimai gali pakeisti tai, ką žinome apie dinozaurų išnykimo istorijos periodą.
Edinburgo Herioto-Vato universiteto docentas Uisdeanas Nicholsonas į kraterį pateko atsitiktinai – jis peržiūrėjo seisminio tyrimo duomenis kitam projektui, susijusiam su tektoniniu Pietų Amerikos ir Afrikos skilimu, ir po 400 metrų jūros dugno nuosėdų sluoksniu aptiko kraterio požymių.
„Interpretuodamas duomenis susidūriau su šiuo labai neįprastu kraterio pavidalo objektu, nepanašiu į nieką, ką buvau matęs anksčiau“, – sakė jis.
Norėdamas būti visiškai tikras, kad kraterį sukėlė asteroido smūgis, mokslininkas turės gręžti į kraterį ir ištirti mineralus iš kraterio dugno. Tačiau krateris turi visus požymius, kurių mokslininkai galėtų tikėtis: tinkamą kraterio pločio ir gylio santykį, kraštų aukštį ir centrinio iškilimo aukštį – centre esančią kalvą, kurią suformavo smūgio slėgio išstumtos uolienos ir nuosėdos, rašoma „Science Advances“ paskelbtame tyrime.
„Sausumos smūginio kraterio atradimas visada yra reikšmingas, nes geologiniuose įrašuose jie yra labai reti. Žemėje yra mažiau nei 200 patvirtintų smūginių struktūrų ir nemažai tikėtinų kandidatų, kurie dar nėra vienareikšmiškai patvirtinti“, – sakė Naujosios Meksikos universiteto Žemės ir planetų mokslų tyrimų profesorius Markas Bosloughas.
M.Bosloughas teigė, kad svarbiausias šio atradimo aspektas yra tas, kad tai povandeninio smūgio kraterio pavyzdys, kurių yra žinoma tik keletas.
„Galimybė ištirti tokio dydžio povandeninį smūgio kraterį padėtų mums suprasti vandenynų smūgių, kurie yra labiausiai paplitę, bet mažiausiai išlikę ar suprasti, procesą.“
Kraterio plotis – 8 kilometrai. Manoma, kad jį greičiausiai sukėlė daugiau kaip 400 metrų pločio asteroidas, įsirėžęs į Žemės plutą.
„Smūgis būtų turėjęs rimtų pasekmių vietos ir regiono mastu – bent jau visame Atlanto vandenyne“, – pasakojo U.Nicholsonas.
Nuo tokio smūgio turėjo įvykti didelis žemės drebėjimas (6,5-7 balų stiprumo), o oro sprogimas būtų girdimas kone visame pasaulyje.
Jis būtų sukėlęs maždaug 1 km aukštį siekusią cunamio bangą, aplink kraterį, kuri būtų sumažėjusi iki maždaug penkių metrų aukščio, kai būtų pasiekusi Pietų Ameriką.
Informacija, gauta iš netoliese esančiuose žvalgomuosiuose gręžiniuose rastų mikrofosilijų, rodo, kad krateris susiformavo maždaug prieš 66 mln. metų, su maždaug 1 mln. metų paklaida.
U.Nicholsonas sakė, kad tokio dydžio asteroidas į Žemę atsitrenkia kas 700 000 metų.
Šis asteroidas taip pat galėjo būti susijęs su tuo, kuris išnaikino dinozaurus – atskilęs jo gabalas.
