„Drėgmė, nesvarbu, ar tai būtų skrudintos kavos viduje likusi drėgmė, ar išorinė drėgmė, pridėta malimo metu, lemia krūvio kiekį, kuris susidaro malant“, – paaiškina Oregono universiteto medžiagų chemikas Christopheris Hendonas.
Ch.Hendonas bendradarbiavo su buvusiu Oregono universiteto vulkanologu Joshua Méndezu Harperiu, kad ištirtų, kokios kavos rūšys linkusios sulipti ir kodėl, ir kaip tai veikia kavos virimą.
Abu tyrėjai su kolegomis palygino keletą komercinių ir laboratorijoje skrudintų kavos pupelių, kurios skyrėsi savo kilme, skrudinimo laiku ir drėgnumu. Jie išmatavo kiekvienos partijos statinę elektrą po malimo, taip pat šviežiai sumaltos kavos dalelių dydį ir galutinio kavos gėrimo skonį.
Malant nesmulkintas kavos pupeles į smulkias daleles, susidaro didelė trintis, nes dalelės trinasi viena į kitą ir lūžta. Taip atsiranda statinė elektra – įkrautų dalelių išsiskyrimas – panašiai kaip dulkių dalelės ugnikalnių pliūpsniuose trinasi viena į kitą ir išsikrauna, sukeldamos žaibą.
Du kartus sumalę kavos pupeles mokslininkai įrodė, kad didžioji dalis statinės elektros energijos maltoje kavoje susidaro dėl pupelių lūžinėjimo, o ne dėl trinties tarp jų.
Kalbant apie pupelių rūšis, kurios sumaltos linkusios sulipti, komandos eksperimentuose naudotos sausesnės ir tamsesnės skrudintos pupelės sukėlė daugiau elektrostatinių krūvių nei šviesesnės, o krūvio ir masės santykis buvo panašus į dalelių, esančių ugnikalnių pliūpsniuose ir griaustinio debesyse, santykį. Tyrėjai įtaria, kad taip gali būti todėl, kad tamsesnės skrudintos pupelės yra trapesnės už lengvai skrudintas, drėgmę išlaikančias pupeles.
Lygindami pupeles, sumaltas su papildomu vandens šlakeliu ir be jo, J.M.Harperis su kolegomis taip pat įrodė, kad prieš malimą įpylus vandens pailgėjo espreso kavos ekstrakcijos laikas ir kavos gėrimas buvo nuolat stipresnis. Vanduo prasiskverbė pro sudrėkintas kavos pupeles ir ištraukė daugiau aromato iš mažiau susigrūdusių, sulipusių pupelių.
Kalbėdamas su „New Scientist“, Ch.Hendonas rekomenduoja įpilti apie 20 mikrolitrų vandens vienam gramui kavos, arba maždaug pusę mililitro įprastam espreso kavos puodeliui, kad pagerėtų kavos konsistencija ir skonis.
Nors reikia atlikti tolesnius eksperimentus ir išbandyti įvairių tipų malūnėlius bei kavos ruošimo būdus, mokslininkai daro išvadą, kad „vandens šliukštelėjimas išsprendė gumulėlių, prastos ekstrakcijos problemas, o kartu padėjo pasiekti skaniausią espreso kavą“.
