Kad skruzdeles (Formica fusca), auginant bakterijas, galima išmokyti aptikti lakiuosius organinius junginius, kuriuos skleidžia vėžinės ląstelės, Sorbonos universiteto etologas Baptiste Piqueret buvo atradęs jau anksčiau. Šį kartą naujausiame tyrime jis su komanda persodino žmogaus krūties vėžio navikus į peles, leido jiems augti.
Tuomet tyrimui buvo pasitelkta po 35 navikus turinčias ir sveikas peles, iš kurių buvo renkamas šlapimas. Mokslininkai išmokė skruzdėles susieti navikų kvapą su tam tiktu atlygiu – lašeliu cukrumi saldinto vandens, kuris buvo užlašinamas prieš vėžiu sergančių pelių šlapimą.
Saldintą vandenį pašalinus, skrusdelės aplink vėžinių pelių šlapimą išbūdavo apie 20 procentų ilgiau nei prie sveikų pelių, nes ieškojo „saldaus atlygio“.
Pakako vos trijų treniruočių, kad skruzdėlės išmoktų identifikuoti skirtingus kvapus. Šios skruzdelės pasižymi greitu mokymusi ir gera atmintimi.
„Skruzdėlės gali tapti greita, veiksminga, nebrangia ir neinvazine žmogaus navikų aptikimo priemone“, – savo straipsnyje rašo B.Piqueret ir jo kolegos.
Cheminė analizė patvirtino, kad vėžiu sergančių pelių šlapime esančios kvapiosios lakiosios molekulės iš tiesų skiriasi nuo vėžiu nesergančių pelių šlapimo. Dar daugiau, kuo didesnis vėžinis navikas, tuo labiau skiriasi kvapai. Vis dėlto skruzdėlės vienodai aptiko auglius, nepriklausomai nuo jų dydžio. Nors šie rezultatai teikia vilčių, prieš pradedant bet kokį galimą jų panaudojimą klinikinėje aplinkoje, dar reikia platesnių tyrimų.
Vėžys išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Kuo anksčiau nustatomas vėžys, tuo didesnė tikimybė, kad pacientai pasveiks, tačiau dabartiniai vėžio nustatymo metodai yra invaziniai arba brangūs, o tai gali atgrasyti pacientus nuo ankstyvosios patikros.
