Studijoje, kuri buvo paskelbta mokslo žurnale „Nature“, JAV ir Kanados mokslininkai nurodė, kad šis organas yra elastingo audinio, jungiančio banginių apatinio žandikaulio kaulus, įduboje.
Šis jutimo organas, sudarantis nervų santalką, padeda reguliuoti žandikaulio judesius, ruožuotiesiems banginiams, kurie yra stambiausi pasaulyje stuburiniai gyvūnai, maitinantis planktonu.
Šios šeimos banginiai priplaukia prie krilio telkinių ir išsižioję įsiurbia dešimtis tonų vandens, po to jį iškošia per plokšteles nasruose, vadinamas banginio ūsais.
Šio proceso metu burnoje lieka daugybė mažyčių vėžiagyvių, kuriuos banginis praryja.
50 tonų sveriantys finvalai, kurie yra antrieji didžiausi banginiai pasaulyje, išsižioję gali įsiurbti apie 80 tonų vandens, per vieną kartą sugaudami apie 10 kilogramų krilio.
Kad banginiai galėtų plačiai išsižioti, jiems išsivystė itin paslankūs gerklės rezginiai – Y raidės pavidalo kremzliniai dariniai, jungiantys viršutinį žandikaulį su apatiniu, sudarytą ir dviejų paslankiai sujungtų kaulų.
„Evoliucijos požiūriu, šio jutimo organo tobulėjimas atliko esminį vaidmenį viename iš ekstremaliausių vandeninių gyvūnų maitinimosi metodų“, – sakė Kanados mieste Vankuveryje įsikūrusio Britų Kolumbijos universiteto tyrėjas Bobas Shadwickas.
„Fizinės ypatybės, reikalingos maitinantis įsiurbiant vandenį, išsivystė dar prieš ekstremalų kūno sustambėjimą, būdingą mūsų dienų ruožuotiesiems banginiams, todėl tikėtina, kad šis jutimo organas - ir jo vaidmuo koordinuojant sėkmingą maitinamasi košiant vandenį – nulėmė ruožuotųjų banginių tapimą stambiausiais gyvūnais Žemėje“, – pridūrė jis.
