Kasmet pasaulyje susidaro net 10 milijardų kilogramų kavos atliekų. Didžioji dalis jų patenka į sąvartynus.
„Organinių atliekų šalinimas yra aplinkosaugos iššūkis, nes iš jų išsiskiria dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant metaną ir anglies dioksidą, kurie prisideda prie klimato kaitos“, – aiškina Karališkojo Melburno technologijos instituto (RMIT) inžinierius Rajeevas Roychandas.
Pasaulyje sparčiai augant statybų rinkai, didėja ir daug išteklių reikalaujančio betono paklausa. Statyboms įprastai naudojamas natūralus smėlis, kurio išgavimas daro didelį poveikį aplinkai. Be to, smėlio ištekliai yra riboti.
„Taikydami žiedinės ekonomikos metodą, galėtume neleisti organinėms atliekoms patekti į sąvartynus, taip pat geriau saugoti mūsų gamtinius išteklius, pavyzdžiui, smėlį“, – teigė RMIT universiteto inžinierius Jie Li.
Ekologiškų produktų, pavyzdžiui, kavos tirščių, negalima tiesiogiai dėti į betoną, nes iš jų išsiskiria cheminės medžiagos, silpninančios statybinės medžiagos tvirtumą, rašo „ScienceAlert“.
Todėl komanda, naudodama nedidelį energijos kiekį, pirolizės būdu kaitino kavos atliekas iki daugiau kaip 350 °C.
Proceso metu suskaidomos organinės molekulės ir gaunama akyta, medžio anglis, vadinama bioanglimi, kuri lengviau gali jungtis su cementu. R.Roychandas su kolegomis taip pat bandė pirolizuoti kavos tirščius 500 °C temperatūroje, tačiau gautos bioanglies dalelės nebuvo tokios stiprios.
Tyrėjai įspėja, kad jiems dar reikia įvertinti ilgalaikį savo cemento gaminio patvarumą. Dabar jie siekia patikrinti, kaip hibridinis kavos ir cemento cementas veikia šalčio ir atšilimo ciklus, vandens įgeriamumą, trintį ir daugelį kitų streso veiksnių, rašo „ScienceAlert“.
Tyrimai paskelbti žurnale „Journal of Cleaner Production“.
