Mokslininkai sukūrė naują matematinį modelį, kuris nusako, kaip veikia tokios skurdžių valstybių „patempimo“ sistemos ir kaip galima padėti valstybėms ištrūkti iš skurdo pančių, rašo newscientist.com.
Modeliuodami ekonomines sistemas mokslininkai parodė, kad esminis procesas „vystant“ valstybes iš skurdžių į pramonines – tai palaipsninis sudėtingesnių gamybos procesų įsisavinimas. Pavyzdžiui, nuo žemdirbystės pereinant prie audimo, o vėliau – prie elektronikos. Tačiau kuo daugiau sudėtingumo gamyboje, tuo daugiau sąveikaujančių veiksnių – nuo žaliavų iki darbuotojų. Bėda ta, kad skurdžiose valstybėse tiekimo grandinės nėra patikimos.
Kolumbijos universiteto Niujorke (JAV) mokslininkas Charlie Brummitas, norėdamas išsiaiškinti, kaip šie procesai veikia valstybės ekonomiką, su kolegomis sudarė „agento pagrindo modelį“ (ABM, Agent Based Model) – matematinių lygčių rinkinį, kuris aprašo kiekvieno ekonomikos komponento elgseną ir sąveikas. Šį modelį mokslininkai įjungė ir laukė rezultato.
Valstybė kompiuteryje
„Mūsų ABM bando pademonstruoti nelygų kelią, kuriuo ekonomika sugeba tapti sudėtingesne, nepaisant tendencijos, kad sudėtingumas yra linkęs prikurti daugiau galimybių nesėkmei nutikti. Jis leidžia mums surasti, kaip greiti įvykiai – tokie, kaip elektros tiekimo sutrikimai ar tiekėjų pasikeitimas – gali sąveikauti su tokiais lėtais įvykiais, kaip ekonomikos sudėtingumo kitimas“, – pasakojo tyrimo vadovas. Anot jo, jokie ankstesni ekonomikos modeliavimai nesugebėjo įvertinti tokių adaptyvių pokyčių.
C.Brummitto modelyje įmonės ir gamintojai adaptuodavosi prie tiekimo sutrikimu mažindamos veiklos sudėtingumą, dėl ko įmonė užstrigdavo mažos vertės produktų gamyboje, o valstybė – skurde. Tačiau tokių nuo tokių sutrikimų apsaugantys veiksniai – pavyzdžiui, dideli žaliavų sandėliai – leidžia ekonomikai ištrūkti iš skurdo gniaužtų.
Tam tikrame taške, gamybos sudėtingumui augant, sutrikimų pradeda mažėti. Anot C.Brummitto, galbūt vadybininkai, kuriems nebereikia sukti galvų dėl tiekimo grandinės pastovumo, turi daugiau laiko pagalvoti apie pačios pramonės vystymą.
„Šis mokslinis darbas siūlo intuityvią išvadą, kad kažkokiame tarpiniame etape į sudėtingesnių produktų gamybą galima įsitraukti nuo tiekimo grandinės sutrikimų apsisaugant sandėliais“, – sakė Harvardo universiteto (JAV) mokslininkas Ricardo Hausmannas, kuris 2011 metais moksliškai aprašė sudėtingumo įtaką valstybės raidai.
Kalnai duomenų
Tačiau, anot R.Hausmanno, pats svarbiausias veiksnys gamyboje yra žinios ir patirtis. Ir šis modelis gali padėti mokslininkams analizuoti tokių sunkiai sandėliuojamų veiksnių vertę.
„Ar ekonomikos vystosi dėl to, kad jos valdomos taip, kad būtų patikimesnės, ar jos tampa patikimesnėmis, nes yra valdomos taip, kad vystytųsi? Mes neteigiame, kad žinome atsakymą į šį klausimą. Bet ABM padeda mums susidėlioti mintis apie šį procesą“, – aiškina C.Brummittas.
Pavyzdžiui, modelis mokslininkams pateikė ekonominiuose duomenyse užkapstytų įrodymų, kad sandėliais sutvirtintos tiekimo grandinės yra būtent tas dalykas, kuris padėjo besivystančioms šalims tapti klestinčiomis.
„Modelio turėjimas suteikia galimybę svarstyti labiau kiekybiškai“, – sutinka Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkė, kuri taip pat nagrinėja ekonomines sistemas pasitelkdama ABM.
Mokslinis tyrimas verčia daryti išvadas, kad ekonomikos sudėtingumą greitai padidinti yra sunku, tačiau nėra neįmanoma – puikus to pavyzdys yra Kinija.
Išsamiau su C.Brummito ir kolegų darbu galima susipažinti šiame tinklalapyje.
