Gulbenkiano mokslo instituto Oeirase (Portugalija) komanda tyrinėjo, kaip veikia tam tikras baltymas viduriniuoju embriono augimo etapu.
Vystymosi biologo Moisés Mallo vadovaujama komanda daugiausia dėmesio skyrė vienam konkrečiam receptoriniam baltymui – Tgfbr1.
Šis baltymas, oficialiai vadinamas transformuojančio augimo faktoriaus beta receptoriumi I, dalyvauja genų raiškoje – iš esmės padeda nuspręsti, kuriuos genus kur aktyvuoti, nuspręsdamas, kokia kiekviena ląstelė turėtų tapti, pavyzdžiui, kraujo ląstele, raumeniniu audiniu ar nervine ląstele.
Šiame tyrime mokslininkai „išjungė“ Tgfbr1 pelių embrionuose maždaug įpusėjus jų vystymuisi, norėdami išsiaiškinti, kaip jis veikia nugaros smegenų vystymąsi.
Jie aptiko embrioną, kuriam vietoj lytinių organų išsivystė papildomos galūnės, o kai kurie organai augo už jo kūno ribų.
Atrodo, kad be šio baltymo pradėjo veikti kiti genai, kurie liepė ląstelėms auginti kojas, o ne lytinius organus.
Tai buvo ne visai tai, ko komanda tikėjosi.
Tačiau dabar jie tikisi, kad tolesni tyrimai leis nustatyti, ar Tgfbr1 ir jo giminaičiai gali paveikti DNR kitose sistemose, pavyzdžiui, metastazavusiame vėžyje.
Rašydami žurnale „Nature Communications“ jie teigė: „Mechanizmų nustatymas ir nustatymas, ar jie veikia ir kituose fiziologiniuose ir patologiniuose procesuose, kuriuos kontroliuoja [Tgfbr1] šeimos nariai, gali turėti toli siekiančią reikšmę mūsų supratimui apie morfogenetinius procesus ir ligas“.
Dabartiniai vėžio gydymo būdai jau yra nukreipti į navikų DNR, todėl geresnis supratimas, kaip jie veikia, galėtų padėti sukurti naujus ir geresnius gydymo būdus.
Jie taip pat tiria, ar šis baltymas taip pat yra paslaptingojo hemipenio (kuris turi dvi galvutes), kurį turi kai kurios gyvatės, – priežastis.
