Bjaurieji vabzdžiai jūsų miego metu ne tik maitinasi savo krauju – taip pat jie apsodina patalus savo išmatomis, kuriose gausu histamino. Tai yra cheminis junginys, kurį išskiria ir mūsų pačių organizmas, kovodamas su uždegimais arba reaguodamas į alergenų poveikį. Histaminas gali sukelti niežėjimą, akių ašarojimą, čiaudulį, kvėpavimo sutrikimus, galvos skausmus, astmos priepuolius ir daugybę kitų nemalonių dalykų. O naujojo mokslinio tyrimo autoriai tvirtina, kad namai, kuriuose esama patalinių blakių, yra palygintini su „histamino garpuodžiais“.
Tyrimą atlikę Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto entomologai bei medicinos ekspertai nustatė, kad namuose su patalinėmis blakėmis histamino kiekis yra bent 20 kartų didesnis nei namuose be šių parazitų.
Galima sakyti, kad tai – tikrai ta situacija, kai „š**** pataiko į ventiliatorių“.
Ir tai – dar toli gražu ne viskas. Tyrime, kurį publikavo recenzuojamas leidinys „PLOS ONE“, taip pat rašoma, kad histamino lygis išlieka aukštas net ir po blakių išnaikinimo. Namuose, kurie nuo parazitų buvo valomi karščiu (pakeliant patalpų viduje cirkuliuojančio oro temperatūrą iki 50 ºC) histamino lygis išliko aukštas net kelis mėnesius po to, kai gyvų vabzdžių juose jau nebeliko. O kartais efektyvios namų valymo priemonės netgi pablogindavo padėtį: karšto oro srovės gali sukelti tikrą „blakių išmatų audrą“, kuri histaminą iškelia iš pridergtų čiužinių ir sofų bei paskleidžia jį tolygiai po visus namus. Galima sakyti, kad tai – tikrai ta situacija, kai „š**** pataiko į ventiliatorių“.
Tyrimui vadovavęs entomologas Zachary DeVriesas daro išvadą, kad tyrimo metu gauti duomenys yra „svarbūs, nes egzogeninis histaminas gali sukelti alerginį atsaką ir astmą“, tačiau ragina vykdyti daugiau šios pakraipos tyrimų, kad būtų nustatyta tikroji šių parazitų žmonėms daroma žala.
„Artimas patalinių blakių kontaktas su žmonėmis, jų erdvinis pasiskirstymas ir histamino stabilumas namuose rodo, kad histaminas gali būti vadinamas vis dažniau sutinkamu patalpų vidaus teršalu, kurio poveikis žmonių sveikatai turi būti išnagrinėtas išsamiau“, - rašo tyrimo autoriai.
Nuo šio šimtmečio pradžios patalinės blakės vis labiau plinta ir tampa iš esmės globalinės reikšmės problema. Mažučiai vabzdžiai kaupiasi čiužinių bei sofų raukšlėse ir bet kokiose kitokiose patogiose slėptuvėse, o jums besnaudžiant išropoja maitintis jūsų krauju. Jų dydis, gebėjimas slėptis ir atsparumas didžiuliams insekticidų kiekiams apsaugo šiuos kenkėjus nuo didelės dalies bandymų juos išnaikinti.
Iki šiol patalinės blakės buvo vertinamos tik kaip „erzinantys sugyventiniai“, tačiau retai būdavo susimastoma apie rimtą jų keliamą grėsmę sveikatai. Skirtingai, nei kiti kraugeriai, tokie kaip erkės ar uodai, blakės neplatina jokių infekcinių ligų (ar bent jau nėra apie tai žinoma). Jų įkandimai tiesiog sukelia vietinį odos sudirginimą ir galimai košmarus, tačiau ne kokias nors rimtas ligas, galinčias pasibaigti negalia.
Tačiau pastarasis mokslinis tyrimas tokią nuomonę gali visiškai pakeisti.
Prieš keletą metų Kanados mokslininkai pastebėjo, kad blakės, viliodamos poravimosi partnerius, skleidžia feromonų cheminį kokteilį, kuriame esama ir histamino. Z.DeVriesas su kolegomis nusprendė patikrinti, ar tai gali sukelti kokių nors sveikatos sutrikimų. Ir pradėjo jie nuo histamino kiekio matavimo namuose su blakių problema.
Jie analizavo dulkių su blakių išmatomis mėginius iš 14 butų bei lygino juos su dulkėmis iš 10 tuose pačiuose pastatuose esančių butų be blakių. Dėl grėsmės, kad „švariuosius“ butus histaminas gali pasiekti periferiškai arba juose blakių galėjo būti anksčiau, imti mėginiai ir iš penkių butų, buvusių pastate be blakių, esančiame už 8 kilometrų. Mėginai buvo imami po kelis kartus kelių savaičių laikotarpyje. Karščiu valytuose butuose mėginiai buvo renkami 12 savaičių po valymo.
Galų gale nustatyta, kad butuose su blakėmis 100 miligramų dulkių buvo 54 mikrogramai histamino. Švariuose to paties pastato butuose histamino taršos vidurkis buvo 2,5 mikrogramo 100 miligramų dulkių, o toliau esančiame pastate 100 mg dulkių tebuvo vos 0,3 mg histamino. Mokslininkai pažymėjo, kad po valymo karščiu histamino kiekis dulkėse per 12 savaičių reikšmingai nesumažėjo.
54 mikrogramų histamino šimte miligramų dulkių poveikis gyventojų sveikatai kol kas nėra nustatytas. Ankstesniais eksperimentais nustatyta, kad žmonių kvėpavimą gali paveikti vos 24,5 mikrogramų histamino.
Mokslininkų teigimu, norint patvirtinti jų gautus duomenis ir nustatyti, ar histamino kiekio dulkėse nedidina ir kiti veiksniai, reikia atlikti daugiau tyrimų. Be to, būtina nustatyti skirtingų histamino kiekių aplinkoje poveikį žmonių sveikatai bei atrasti efektyvių būdų šios medžiagos kiekiui mažinti.
