„Atskilimas įvyks, tikėtina, labai greitai, (...) ir nematome jokių būdų užkirsti kelią visiškam ledkalnio atsiskyrimui“, – pareiškė tyrėjų komandos narys Adrianas Luckmanas.
Pasak mokslininkų, per pastarąsias šešias dienas plyšys tarp atsiskiriančio ledyno ir pagrindinio Larseno ledo masyvo, esančio Antarktidos šiaurės vakaruose, padidėjo 17 km. Dabar ledynus jungia tik gana siauras 13 km ilgio ledo ruožas.
Tyrėjai prognozuoja, kad jei atsiskirs toks didžiulis ledkalnis, Larseno ledynas gali sunykti, todėl smarkiai pakils jūros lygis.
Mokslininkai pažymėjo, kad ledo masyvo geografijos keičiasi vis sparčiau dėl pasaulinio atšilimo, sukeliamo dėl žmogaus veiklos.