Šiame tyrime mokslininkai analizavo šešių kitų tyrimų, kuriuose dalyvavo 15 246 žmonės iš penkių šalių, duomenis, siekdami išsiaiškinti, kaip kasdienis judėjimas susijęs su širdies sveikata. Ji vertinta pagal šešis bendrus rodiklius, rašoma Eurekalert.com tinklapyje.
Kiekvienas dalyvis naudojo ant šlaunies nešiojamą prietaisą, kuriuo buvo matuojamas jo aktyvumas ir širdies būklė 24 valandas per parą.
Tyrėjai nustatė tipišką 24 valandų per parą trunkančios dienos elgsens hierarchiją, pagal kurią laikas, praleistas užsiimant vidutinio intensyvumo ir intensyvia veikla, yra naudingiausias širdies sveikatai.
Po to seka lengvo intensyvumo fizinė veikla, stovėjimas ir miegas, tuo tarpu sėdėjimas įvardintas kaip neigiamą poveikį sukelianti elgsena.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad nors intensyviai sportuojant praleistas laikas yra greičiausias būdas pagerinti širdies sveikatą, tačiau yra būdų, kaip gauti naudos bet kokio fizinio pajėgumo žmonėms.
Kuo mažesnis veiklos intensyvumas – tuo daugiau laiko reikia skirti naudos teikiantiems veiksmams.
Pavyzdžiui, kelias valandas per dieną vietoj sėdimo darbo stalo naudoti stovimą stalą – pokytis pasimatys per gana ilgą laiko tarpą, tačiau ilgesnį stovėjimą galima gana lengvai įtraukti į darbo rutiną. Tam nereikia skirti papildomo laiko, rašoma Eurekalert.com.
Taip pat nustatyta, kad mažiausiai aktyvūs asmenys, pakeitę sėdimą veiklą į aktyvesnę, gautų didžiausią naudą.
Nors iš šių rezultatų negalima daryti išvados apie priežastinį ryšį tarp judėjimo elgesio ir širdies ir kraujagyslių ligų, jie prisideda prie vis gausesnių įrodymų, siejančių vidutinį ir intensyvų fizinį aktyvumą per 24 valandas su geresniais kūno riebalų rodikliais.
Tolesni ilgalaikiai tyrimai bus labai svarbūs siekiant geriau suprasti judėjimo ir širdies ir kraujagyslių sistemos rezultatų sąsajas, rašoma Eurekalert.com.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirčių pasaulyje priežastis.
