Paskutinės akcijos dienos! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Mokslininkai: dėl pasaulyje plintančių autoimuninių ligų kalta vakarietiška mityba

Vis daugiau žmonių visame pasaulyje kenčia dėl to, kad jų imuninė sistema nebegali atskirti sveikų ląstelių nuo įsibrovusių mikroorganizmų ir kūnas ima pulti pats save. Mokslininkai teigia, kad dėl to kalta netinkama mityba.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Sveikata Mityba

Atvejų vis daugėja

Autoimuninės ligos atsiranda tuomet, kai imuninė sistema, užuot gynusi organizmą, pradeda jį naikinti. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 100 autoimuninių ligų, tarp kurių dažniausios – I tipo cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, celiakija, sisteminė raudonoji vilkligė, opinis kolitas, psoriazė, lėtinis autoimuninis tiroiditas.

Apskaičiuota, kad tarptautiniu mastu autoimuninių ligų atvejų kasmet padaugėja 3–9 proc.

Manoma, kad šias ligas gali lemti daugelis veiksnių: paveldimumas, genetika, aplinkos tarša ir toksinai, virusai, alkoholio ir tabako vartojimas, nėštumas, stresas, nerimas ir daugelis kitų. Mokslininkai teigia, kad mityba – vienas iš pagrindinių autoimunines ligas sukeliančių veiksnių.

„Autoimuninių ligų atvejų skaičius Vakaruose ėmė didėti maždaug prieš 40 metų“, – sakė vienas iš pagrindinių tyrimo autorių Jamesas Lee laikraščiui „Observer“. – Tačiau dabar matome, kad kai kurios jų atsiranda šalyse, kuriose anksčiau tokių ligų niekada nebuvo. Pavyzdžiui, pastaruoju metu labiausiai padaugėjo uždegiminių žarnyno ligų atvejų Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Azijoje. Prieš tai šiose šalyse ši liga beveik nepasireiškė.“

Mokslininkų teigimu, žmogaus genetika per pastaruosius kelerius dešimtmečius nepasikeitė, taigi priežastis slypi išoriniame pasaulyje. Jie atkreipė dėmesį į mitybos pokyčius, kurie vyksta vis daugiau šalių perimant vakarietišką mitybą ir žmonėms perkant daugiau greito maisto, rašoma „The Guardian“.

Anot jų, greitojo maisto dietoje trūksta tam tikrų svarbių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, skaidulų, o tyrimai rodo, kad šie pokyčiai turi įtakos žmogaus mikrobiomui – mikroorganizmų, kuriuos turime žarnyne ir kurie atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant įvairias organizmo funkcijas, rinkiniui.

123RF.com nuotr./Daktaras ir pacientas
123RF.com nuotr./Daktaras ir pacientas

Dabar mokslininkai stengiasi tiksliai nustatyti mažyčius DNR skirtumus tarp didelio skaičiaus individų. Tokiu būdu galima nustatyti bendrus genetinius modelius tarp sergančiųjų autoimuninėmis ligomis.

Didėjantis autoimuninių ligų atvejų skaičius visame pasaulyje reiškia, kad dabar kaip niekada anksčiau skubiai reikia naujų gydymo būdų ir vaistų. „Šiuo metu nėra jokių vaistų nuo autoimuninių ligų, kurios paprastai išsivysto jauniems žmonėms“, – teigė J.Lee.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas