Dėl alkoholio kasmet miršta apie 5 proc. žmonių, taip pat jis sukelia įvairias ligas.
„Įrodyta, kad alkoholio vartojimas susijęs su įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, kepenų suriebėjimu, kepenų ciroze, širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujagyslių ligomis ir vėžiu“, – savo paskelbtame straipsnyje aiškina Kinijos mokslų akademijos medicinos tyrėjas Xiaoxiao Jiangas ir jo kolegos.
Didžioji dalis mūsų suvartojamo alkoholio perdirbama kepenyse dviejų fermentų pagalba. Vienas jų, vadinamas alkoholio dehidrogenazė (ADH), pradeda veikti gana greitai, suskaidydamas etanolį į mažiau kenksmingą junginį – acetaldehidą. Vis dėlto, jei suvartojama per daug alkoholio, kol ADH suveikia, žarnynas patiria smūgį.
Tyrėjai pasitelkė Lactococcus lactis – bakteriją, naudojamą pasukoms ir sūriui gaminti. Į jos mažytį genomą įterpus papildomą genetinę instrukciją, L. lactis buvo sukurta taip, kad gamintų žmogaus ADH1B fermentą. Tada jis buvo išbandytas su pelėmis, kurios buvo veikiamos skirtingo alkoholio kiekio.
Modifikuoto probiotiko gavusios pelės greičiau atsigavo po alkoholio poveikio nei negavusios pelės, kurios vis dar turėjo apsvaigimo požymių ir kurių alkoholio kiekis kraujyje didėjo praėjus dviem valandoms po alkoholio vartojimo.
Tyrėjai daro prielaidą, kad geriamasis probiotikas veikia metabolizuodamas alkoholį žarnyne, taip sumažindamas į kraują patenkančio alkoholio kiekį.
Tolimesni eksperimentai parodė, kad probiotiku gydytoms pelėms buvo mažiau ūmių kepenų pažeidimo požymių ir mažesnis žarnyno uždegimas, kuriuos sukelia per didelis alkoholio vartojimas.
„Taigi šis rekombinantinis probiotikas gali sumažinti alkoholio absorbciją ir apsaugoti organizmą nuo alkoholio daromos žalos, įskaitant pagirias, kepenų ir žarnyno pažeidimus“, – rašo mokslininkai.
