Iš viso Lietuvoje veikia apie 100 mažųjų hidroelektrinių. Kai kurios iš jų įrengtos ant tos pačios upės, todėl formuojamas kaskadinis upių nuotėkio reguliavimas, kuris iki šiol buvo mažai tirtas.
Pasak Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo ir projekto hidromorfologijos eksperto dr. Vytauto Akstino, tai yra ypač aktualu žinant, kad Lietuvoje hidroelektrinių statyba ir priežiūra vykdoma vis dar vadovaujantis senais gamtosaugos reikalavimais.
„Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai reglamentuoja tik gamtosauginį debitą, kuris tenkina tik minimalius vandens ekosistemų reikalavimus ir neatsižvelgia į jų poreikius, nes yra apskaičiuotas kaip statistinis dydis iš daugiametės vandens debitų duomenų eilutės. Tokia praktika aiškiai nepakankama, norint visapusiškai įgyvendinti Europos vandens direktyvą“, – aiškino mokslininkas.
Lietuva yra viena iš ES valstybių narių, kuri į nacionalinius teisės aktus nėra įvedusi ekologinio debito sąvokos, nustatančios minimalų reikalaujamą praleisti vandens kiekį hidroelektrinėse, apskaičiuotą įvertinus vandens ekosistemų poreikius.
„Kol ši padėtis nėra pasikeitusi, mažųjų hidroelektrinių daroma žala galimai yra didesnė už sukuriamą naudą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. visos Lietuvos mažosios hidroelektrinės pagamino tik 0,47 proc. bendro elektros energijos poreikio, o socialiniu ir ekologiniu požiūriu apie 100 upių ruožų gali neatitikti geros ekologinės būklės vandens telkinių statuso“, – sakė dr. V. Akstinas.
Įgyvendinę TRANSWAT projektą ir apibendrinę jo rezultatus, LEI mokslininkai galės pateikti rekomendacijas, kaip reikėtų optimizuoti kaskadinę hidroelektrinių veiklą ir kontrolę, kad poveikis aplinkai pastebimai sumažėtų. Vienas iš akivaizdžiausiai pastebimų naujos mažųjų hidroelektrinių reguliavimo tvarkos aspektų būtų upėse pagausėjusi žuvų populiacija.
Iki šiol jau įvyko trys projekto TRANSWAT ekspedicijos, kurių metu surinkti pirmieji hidromorfologiniai ir hidrologiniai duomenys. Turimi vandens lygio stebėjimų duomenys rodo reikšmingą žmogaus įsikišimą į natūralų upių nuotėkio režimą, tačiau dar anksti daryti kokias nors išvadas ir verta palaukti šiltojo metų laikotarpio, kai hidroelektrinių poveikis turėtų dar labiau išryškėti.
Bendro Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinių upių ir ežerų vandens telkinių valdymo projekto, kuriame dalyvauja Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos Gamtos tyrimų centras, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvijos universitetas bei Latvijos maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos tyrimų institutas, pabaiga numatyta 2022 m. rugsėjį.
Projekto TRANSWAT laikotarpiu mokslininkai tirs Latvijos–Lietuvos pasienio upių baseinus, kuriuose daugelio upių ir ežerų būklė neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.
