Mokslininkų komanda sugebėjo priversti pelę į malonią ir jaukią aplinką žvelgti kaip į primenančią nemalonią patirtį iš ankstesnių nutikimų ir išsigąsti.
Tyrėjai panaudojo optogenetinę techniką, kuri įgalina individualius neuronus reaguoti į šviesą. Į genetiškai modifikuotos pelės smegenis buvo įstatyti optinio pluošto laidai ir į smegenis buvo perduodami šviesos signalai.
Kaip tai buvo padaryta, sužinosite netrukus.
Kaip prisiminimai buvo perkelti pelei
Tyrimo metu pelė buvo įdėta į mėlyną dėžutę ir atmintį šifruojančios smegenų ląstelės buvo pažymėtos baltais ratais. Tuomet tos ląstelės buvo įgalintos reaguoti į šviesą.
Gyvūnas buvo perkeltas į kitą aplinką – raudoną dėžutę, ir šviesa buvo tiekiama į smegenis, siekiant aktyvuoti minėtas ląsteles.
Taip pelė asociatyviai prisiminė pirmąją savo aplinką – mėlyną dėžutę. Kol pelė prisiminė tai, mokslininkai sukėlė nestiprų dilgčiojimą pelės kojoms.
Kai vėliau pelė buvo perkelta atgal į mėlyną dėžę, iš jos elgesio paaiškėjo, kad pelė bijo, nors mėlynoje dėžėje jos niekas nelietė ir nieko baisaus nebuvo nutikę. Pelė manė, kad dilgčiojimas jos kojose buvo ne raudonoje, o mėlynoje dėžutėje.
Taigi, eksperimentas pavyko.
Besikeičiantys prisiminimai
Kaip ir pelių, mūsų prisiminimai yra sandėliuojami ląstelių raizginiuose ir kai kas nors įvyksta, mes rekonstruojame tų ląstelių dalis.
Jau nuo aštuntojo dešimtmečio žinoma, kad žmonių atmintis yra labai nepatikima. Nuo to, kaip užduodamas klausimas, gali priklausyti atsakymo versija – kitaip performuluotas klausimas gali padaryti įtaką žmogaus prisiminimams ir jų atkūrimas kartu yra ir jų kūrimas.
Kiekvieną kartą, kai manome, jog kažką atsimename, tuo pat metu galbūt kaip tik keičiame prisiminimus – kartais sąmoningai, kartais ne.
Yra labai daug smegenų ląstelių ir už kiekvieną prisiminimą yra atsakingos skirtingos tų ląstelių kombinacijos. Būtent kombinacijos iš dalies gali paaiškinti, kodėl prisiminimai ne statiški kaip fotografijos, o nuolatos besikeičiantys.
Specialistai aiškina, kad kiekvieną kartą, kai mes manome, jog kažką atsimename, tuo pat metu galbūt kaip tik keičiame prisiminimus – kartais sąmoningai, kartais ne. Prisiminimai keičiasi kiekvienąkart, kai apie juos galvojame. Todėl nauja informacija gali būti įtraukta į senus prisiminimus ir taip jie tampa klaidingi, nors mes to ir nesuvokiame.
Žmonės – labai kūrybingos būtybės, turinčios lakią vaizduotę. Kaip ir ta eksperimentinė pelė, koks nors įvykis gali būti susietas su praeities įvykiu ir taip atmintis suklaidinama.
Tolimoje ateityje galbūt toks tyrimas ir panaši technika padės mokslininkams pasiekti priešingo efekto: pakeisti ar pašalinti žmonių, patyrusių traumą ar didelį stresą, negatyvias asociacijas, t.y. nutildyti apie baimę signalizuojančius neuronus.
Galbūt tai galėtų užkirsti kelią ir tokių ligų kaip šizofrenija vystymuisi, nes kol kas žmogus savo minčių ir prisiminimų pats negali kontroliuoti.
