Mokslininkai sieks išsiaiškinti, ar tam tikros klinikinės mirties ištiktų pacientų centrinės nervų sistemos dalys gali būti prikeltos gyvenimui, rašo telegraph.co.uk.
Tam mokslininkai „ReAnima“ projekto metu naudos įvairių terapijų kombinaciją, tarp jų – į smegenis įšvirkš kamieninių ląstelių ir peptidų mišinį, taip pat bus pasitelkiami lazeriai ir nervų sistemos stimuliacijos technikos, kurios anksčiau yra padėjusios pacientus sugrąžinti iš komos.
Pacientai, kuriems bus atliekamas tyrimas, buvo pripažinti mirusiais ir jų egzistavimą palaiko tik specialūs įrenginiai.
Mokslininkai pacientų smegenis keletą mėnesių stebės smegenų atvaizdavimo įranga ir ieškos atsigavimo ženklų, ypač viršutinėje stuburo smegenų dalyje – galvos smegenų kamiene, kuris kontroliuoja kvėpavimą ir širdies plakimą.
Mokslininkai mano, kad smegenų kamieno ląstelės gali „ištrinti“ jų istoriją ir gyvenimą perkrauti iš naujo dėl jas supančio audinio. Panašų procesą galima pastebėti gyvūnų karalystėje, kuomet driežai ar kiti gyviai ataugina galūnes.
Smegenų kamieno mirtis diagnozuojama, kai žmogaus smegenų kamienas netenka funkcionalumo ir žmogus praranda sąmoningumą bei galimybę kvėpuoti. Žmogus mirusiu laikomas tuomet, kai jo smegenų kamieno funkcijos prarandamos negrįžtamai.
Nors žmonės, kurių smegenys nefunkcionuoja, nebėra gyvi, jų kūnai gali virškinti maistą, užgydyti žaizdas, palaikyti kraujo apytaką, kovoti su peršalimu ar net gimdyti.
Neseni tyrimai parodė, kad tam tikras elektrinis aktyvumas ir kraujotakos cirkuliacija tęsiasi ir mirus smegenų kamienui, tačiau to nepakanka, kad kūnas funkcionuotų pilnavertiškai.
Žmonėms trūksta regeneracinių gebėjimų centrinėje nervų sistemoje, o daug ne žmonių rūšių, tokių kaip amfibijos ir tam tikros žuvys, gali atnaujinti, regeneruoti ir iš naujo sumodeliuoti reikšmingas smegenų ir smegenų kamieno dalis, net ir po kritiškos gyvybei grėsmę keliančios traumos.