Tyrimui vadovavę Mičigano universiteto mokslininkai signalus užfiksavo naudodami „Suzaku“ ir „XMM-Newton“ teleskopus. Jie stebėjo juodąją skylę galaktikoje, esančioje šiaurinėje Drakono žvaigždyno dalyje, už 3,9 mlrd. šviesmečių nuo Žemės.
Įrenginiai užfiksavo signalus, kurie moksliškai vadinami kvaziperiodiniais virpesiais ir kartojosi maždaug kas 200 sekundžių. Tokie signalai buvo dažnai fiksuojami ir mažesnėse juodosiose skylėse.
Tyrimo vadovas Rubensas Reisas teigia, kad šiuos virpesius skleidžia materija, kurią siurbia juodoji skylė.
„Tam, kad juodoji skylė pasimaitintų žvaigžde, kurios gravitacijos lauką sudraskė, jos liekanos turi suformuoti sąnašų diską aplink juodąją skylę. Šis diskas įkaista ir mes jame galime stebėti spinduliuotę. Materijai krentant į juodąją skylę skleidžiami kvaziperiodiniai virpesiai, būtent šiuos signalus mes užfiksavome“, – aiškina R.Reisas.
„Tai galima laikyti savotišku žvaigždės klyksmu, kai ji suryjama“, – priduria astronomijos profesorius ir tyrimo bendraautorius Jonas Milleris.
Mokslininkai signalus lygina su garsu, kadangi jie pasikartoja tam tikru dažniu, kuris skambėtų panašiai kaip ypač žemos tonacijos D diezas.
