„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mokslininkai išmatavo storiausią pasaulio ledkalnį, tūrį skaičiavo kubiniais kilometrais

Mokslininkai apskaičiavo tikrąjį didžiausiu pasaulyje laikomo ledkalnio, pavadinto A23a, mastą.
ledkalnis A23a, matomas iš laivo
ledkalnis A23a, matomas iš laivo / Theresa Gossman/Matthew Gascoyne/Christopher Grey/British Antarctic Survey/Cover Images/Scanpix

Palydoviniai matavimai rodo, kad bendras vidutinis šio ledo bloko storis yra šiek tiek didesnis nei 280 m. Kartu su žinomu 3,9 tūkst. kv. km plotu gaunamas maždaug 1,1 tūkst. kubinių kilometrų tūris ir šiek tiek mažesnė nei trilijono tonų masė.

1986 m. nuo Antarktidos krantų atitirpęs ledkalnis netrukus dreifuos už Baltojo žemyno ribų, nurodo BBC. Mokslininkai teigia, kad jis pasiekė kritinį savo kelionės tašką, o artimiausios kelios savaitės gali nulemti jo tolesnę trajektoriją Pietų vandenyne.

A23a matavimai atlikti Europos kosmoso agentūros misijos „CryoSat-2“ metu. Šis kosminis apataras turi radiolokacinį aukštimatį, galintį nustatyti, kiek ledkalnio masės yra virš vandens linijos.

Remiantis informacija apie ledo tankį, galima nustatyti, kokia jo dalis turi būti po vandeniu.

A23a atsirado masinio ledkalnių „atskilimo“ iš Filchnerio ledo šelfo pietinėje Weddellio jūros dalyje metu. Šis gigantas beveik iš karto įstrigo sekliame jūros dugne ir daugiau nei tris dešimtmečius buvo „ledo sala“.

Ledkalnis nėra vientisas blokas – kai kurios jo dalys yra storesnės už kitas. „CryoSat“ duomenys rodo, kad viena dalis yra ypač ilga. 2018 m. panirusi ledkalnio dalies storis siekė beveik 350 m. Būtent ši sekcija tarsi inkaras taip ilgai vietoje laikė A23a, nurodo BBC.

Vėlesniais metais A23a palaipsniui vis prarasdavo dalį masės, o galiausiai išsilaisvino iš dugno ir pradėjo judėti.

A23a pasiekė Antarktidos pusiasalio viršūnę, kur susilieja įvairios greitai tekančios vandens srovės, „besisukančios“ aplink žemyną pagal laikrodžio rodyklę. Nuo to, kaip šis ledkalnis sąveikaus su jomis ir šioje pasaulio dalyje vyraujančiais vakarų vėjais, priklausys, kur jis keliaus toliau.

123RF.com nuotr./Antarktida
123RF.com nuotr./Antarktida

Tokie dideli ledkalniai daro didžiulę įtaką aplinkai.

„Jie yra atsakingi už labai gilų jūros vandens maišymąsi. Jie maišo vandenyno vandenis, iškeldami į paviršių maistingąsias medžiagas, ir, žinoma, jie taip pat išmeta daug nuosėdų. Visa tai tręšia vandenyną – po jų dažnai matyti fitoplanktono „žydėjimas“, – „BBC News“ sakė profesorius Mike'as Meredithas iš Didžiosios Britanijos Antarktidos tyrimų tarnybos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs